VILNIUS, spal 12 — Sputnik. Europos Parlamento Užsienio reikalų (AFET) komitetas pirmadienį patvirtino rezoliucijos projektą, pavadintą "ES šalių strateginis bendradarbiavimas kaip atoveiksmis trečiųjų šalių propagandai", kuriame teigiama, kad Rusija vykdo informacinį karą prieš ES, praneša RIA Novosti korespondentas.
Dokumentas, kuriame tvirtinama, kad RT ir Sputnik žiniasklaida kelia grėsmę, ragina sukurti departamentą, kovojantį su propaganda.
Projektą palaikė 31 Parlamento komiteto narys, 8 balsavo prieš, 14 susilaikė.
Rezoliucijos projekte yra faktinių klaidų, pavyzdžiui, naujienų agentūra RIA Novosti jame vadinama televizijos kanalu.
Rusijos žiniasklaida ir hakeriai kelia pavojų Europai
Dokumente, kurį galima rasti Europos Parlamento interneto svetainėje, rašoma, kad Rusija "agresyviai naudoja platų įrankių ir priemonių spektrą, pavyzdžiui, specialius fondus ("Russkiy mir"), daugiakalbius televizijos kanalus ("Russia Today", RIA Novosti), naujienų agentūrą ("Sputnik"), socialinius ir religinius susivienijimus (įskaitant Stačiatikių bažnyčią), socialinę žiniasklaidą ir internetinius trolius, puolančius Vakarų vertybes, skaldančius Europą, užtikrinančius vidaus paramą ir sudarančius įspūdį, kad Rytų partnerystės šalys nepakankamai išsivysčiusios".
Dokumente pažymima, kad "didelė Rusijos strateginių komunikacijų dalis" skirta atskirų Vidurio ir Rytų Europos šalių pristatymui kaip tradicinės Rusijos įtakos sfera. Taip pat pažymima, kad vienas iš strateginių tikslų yra "istorijos falsifikavimas".
Be to, dokumente pabrėžiama, kad Rusija savanaudiškais tikslais naudoja "tarptautinės teisės pagrindų tokiose srityse, kaip kibernetinis saugumas, nebuvimą".
Europos atsakas į propagandą
Deputatai ragina Europos Komisiją ir ES nares, siekiant užkirtsi kelią propagandai, dalyvauti žurnalistų paruošime ir nepriklausomų žiniasklaidos platformų kūrime, dalintis patirtimi bei informacija.
Tačiau daugelio ES šalių ir norinčių tapti jos nare Rytų Europos valstybių, nepaisant įsipareigojimo laikytis žodžio laisvės principų, naudoja represines priemones Rusijos žurnalistų ir žiniasklaidos atžvilgiu. Pavyzdžiui, Lietuvos valdžios institucijos iš šalies išsiuntė Rusijos Federacijos valstybinės radijo ir televizijos kompanijos (VGTRK) korespondento Povilo Zarubino filmavimo grupę.
Vizų ir akreditacijų anuliavimas Rusijos žurnalistams
2015 metų spalį Estijos valdžios institucijos pasienyje sulaikė VGTRK korespondento Nikolajaus Vasiljevo filmavimo grupę — žurnalistams išvertė kišenes, paprašė parodyti bagažo turinį. Jie buvo paleisti po kelių valandų, tačiau jų vizos anuliuotos.
Rugsėjo mėnesį Tarptautinės naujienų agentūros "Rossija segodnia" darbuotojos Marinos Perekrestovos neįleido į Estiją, nors agentūra turėjo visus darbui reikiamus dokumentus.
Lietuvos URM 2014 metų balandį nedavė akreditacijos RIA Novosti korespondentei Irinai Pavlovai. Priežasčių valdžia neįvardijo. Laikraščio "Komsamolskaja pravda" žurnalistė Galina Sapožnikova 2015 metų rugpjūtį Lietuvoje buvo paskelbta "nepageidaujamu asmeniu, keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui".
Lenkijos užsienio reikalų ministerija 2014 metų spalio 24 dieną anuliavo "Rossija segodnia" žurnalisto Leonido Sviridovo, kuris dirbo Varšuvoje nuo 2003metų, akreditaciją.
Pirma įsigilinkite į esmę
Vyriausioji Tarptautinės naujienų agentūros "Rossija segodnia" ir televizijos RT redaktorė Margarita Simonian, komentuodama Europos Parlamento komiteto rezoliuciją dėl kovos su propaganda, rekomendavo dokumento autoriams įsigilinti į esmę.
"Nustebau sužinojusi, kad RIA Novosti — televizijos kanalas. Visa kita dokumente pagrįsta maždaug tokio pat lygio šios srities žiniomis. Rezoliucijų rašytojams pirmiausia reikėtų įsigilinti į esmę", — pareiškė Simonian.
