VILNIUS, spal 14 — Sputnik. Net ir mažėjant eksportui į Rusiją ši šalis išlieka pagrindine Lietuvos eksporto kryptimi, kadangi kartu mažėjo eksportas ir į kitas šalis, pranešė BNS su nuoroda į SEB banko ekonomistą Gitaną Nausėdą.
Pristatydamas naujausią SEB banko makroekonomikos apžvalgą Nausėda atkreipė dėmesį, jog anksčiau prognazavo 2016 metų Lietuvos ekonomikos nepriklausomybę nuo Rusijos rinkos. Ekonomistas pažymėjo, kad iki šiol to neįvyko dėl eksporto rodiklių mažėjimo į kitas rinkas.
"Eksportas mažėjo į daugelį rinkų dėl to, kad mažėjo eksporto kainos — naftos produktai, maisto produktai, pieno produktai, trąšos pigo ir susiklostė situacija, kad eksporto į Rusiją kritimas nebuvo toks didelis kaip į kitas rinkas", — penktadienį sakė Nausėda.
Pasak jo, bendroje eksporto į Rusiją struktūroje dominuoja reeksportas, kuriam sankcijos nebuvo pritaikytos, o sumažėjęs lietuviškos kilmės prekių eksportas į šią šalį neturėjo reikšmingos įtakos.
Maloni išimtis — eksporto augimas į JAV
"Maloni išimtis yra eksporto augimas į JAV, kuri pagrindinių krypčių penketuke aplenkė Estiją. To priežastis — silpnas euras JAV dolerio atžvilgiu, kas daro mūsų eksportą patraukliu, taip pat pajudėjo maisto produktų eksportas į JAV", — sakė Nausėda.
Pasak jo, bendrą Lietuvos eksporto nuosmukį lemia realaus eksporto ir eksporto kainų mažėjimas.
"Tai rodo, kad eksporto perorientavimas lengvas tik plepant kabinete, bet verslininkai pasakytų, kad tai nėra taip lengva", — sakė SEB banko ekonomistas.
SEB bankas šiemet laukia 2% metinio eksporto nuosmukio, o kitais ir 2018 metais Lietuvos eksportas turėtų augti atitinkamai 4 ir 5%.
