VILNIUS, spal 14 — Sputnik, Aleksandra Lipovec. Pirmoji nuošliauža nuo Gedimino kalno nuslinko šių metų vasarį. Nuo lietaus srautų slėgio krepšinio aikštelės dydžio šlaito plotas, sutvirtintas tik žolės danga, nuslinko pro plytų sieną ant Nacionalinio muziejaus teritorijos.
Atraminė siena šlaitui sutvirtinti buvo įrengta dar XVI amžiuje. Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais — nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Geologai neatmeta galimybės, kad kažkas panašaus gali nutikti ir dabar.
Po pirmos nuošliaužos prieš pusę metų paaiškėjo paradoksali situacija. Kalnas yra Vilniaus teritorijoje, tačiau yra kultūros paveldo objektas, už kurį atsako valstybinė valdžios institucija — Lietuvos kultūros ministerija.
Sostinės savivaldybėje sako, kad už Lietuvos valstybės simbolio išsaugojimą turėtų būti atsakinga Vyriausybė, ir visas išlaidos turi būti apmokėtos iš Valstybės biudžeto.
"Tai (Gedimino kalnas — Sputnik) yra nacionalinis reikalas, visos valstybės simbolis, labai natūralu, kad tikėčiausi ir Kultūros ministerijos atitinkamo požiūrio. Bet galbūt reikia kokios nors skubios miesto pagalbos. Tai yra dalykai, apie kuriuos visų pirma reikia šnekėti, o nesislėpti po stalu", — pasakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Jis priminė dar prieš pusmetį parašęs laišką su pagalbos siūlymu Nacionalinio muziejaus, atsakingo už Gedimino kalno priežiūrą, direktorei, bet atsakymo nesulaukė.
"Man atrodo, kad blogiausia šitoje situacijoje, jog Nacionalinis muziejus apsitvėrė tylos siena", — pasakė sostinės meras.
Po antros šiais metais nuošliaužos, kultūros ministras Šarūnas Birutis ragino skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno, tačiau sostinės savivaldybė teigė negalinti to daryti.
Kol valstybiniai, tarp jų ir sostinės valdininkai rodo vienas į kitą ir aiškinasi, kas gelbės pagrindinį visos Lietuvos simbolį, specialistai laužo galvas dėl šiaurinio šlaito sustiprinimo terminų ir būdų.
