VILNIUS, spal 27 — Sputnik. Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje paliko dvi šeimos, kurios bandė išvykti iš Lietuvos, pranešė BNS.
"Kalbama apie dvi jaunas šeimas, kurios turi po du mažamečius vaikus. Viena šeima išvyko ir negrįžo, kita sulaikyta pasienyje ir grąžinta į mūsų pabėgėlių priėmimo centrą", — "Lietuvos ryto" televizijos Žinių tarnybai pasakojo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.
Kaip informavo "Lietuvos ryto" televizija, abi šeimos perkeltos į Lietuvą spalio viduryje.
Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas BNS patvirtino, kad viena šeima iš Sirijos be pilietybės buvo sulaikyta Lenkijoje. Kitą šeimą, anot jo, Lietuvos-Lenkijos pasienyje sulaikė pasieniečiai. Pasak Žilinsko, šeimą bandė išvežti serbas, turintis leidimą gyventi Vokietijoje. Pasieniečiai dėl to vykdo ikiteisminį tyrimą, serbas šiuo metu sulaikytas.
"Atsižvelgiant į tai, kad daugiausia nelegalių žmonių kontrabandininkų yra serbų kilmės žmonės, galima įtarti, kad prekeiviai žmonėmis stebi, į kokias šalis žmonės yra perkeliami iš pabėgėlių stovyklų Turkijoje, Italijoje ir Graikijoje, palaiko su jais ryšį ir po perkėlimo toliau bando susisiekti ir tokiu būdu realizuoti sandorį ir juos pristatyti į tikslo šalį — Vokietiją, Austriją ar Švediją", — teigė Žilinskas.
Po Lietuvą keliauti galima
Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas BNS patvirtino, kad irakiečių šeima ir dar viena šeima be pilietybės iš Sirijos pabėgo greičiausiai naktį iš sekmadienio į pirmadienį, irakiečiai jau grąžinti į centrą.
"Keturi žmonės grįžo iš pasienio — po Lietuvą jie keliauti gali. O apie dar vieną šeimą mes pranešėme tarnyboms po atitinkamo laiko, kad prapuolė kažkur šeima. Oficialių maršrutų mes nežinome — kol kas sustabdėme integracijos programą, aiškinamės", — BNS sakė Mikulėnas.
Jis sako, kad centro teritorija nėra uždara, tad net ir oficialaus pabėgėlio ar papildomos apsaugos statuso negavę asmenys gali palikti pastatą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis BNS sakė, kad Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo dėl to, kokį statusą suteikti šioms šeimoms, todėl jos negalėjo legaliai kirsti sienos, bet galėjo keliauti Lietuvos teritorijoje.
"Čia viena iš paskutiniųjų žmonių grupių, kurios perkeltos, jie dar turėjo laukti Migracijos departamento sprendimo dėl statuso suteikimo", — sakė Šešelgis.
"Negaliu atsakyti, ar tos šeimos bėgo sutarę, ar nesutarę <…>. Gal jie tiesiog pabandė kelius, ar galima pabėgti iš Lietuvos — gal galima taip būtų spėti", — sakė Mikulėnas, neatmetęs, kad pabėgėliai turėjo giminaičių ar pažįstamų Vakarų Europoje.
Praėjusį trečiadienį miestelyje du nepažįstami jaunuoliai užsipuolė dvi Pabėgėlių priėmimo centro gyventojas — sirę ir irakietę, kurios vežimėlyje vežėsi mažametį vaiką. Asmenys užstojo joms kelią, neleido praeiti bei bandant ištrūkti, sugriebė už drabužių bei vienai jų sulaužė akinius. Dėl to kilo pabėgėlių nepasitenkinimas — apie 30 asmenų buvo pasiryžę patys aiškintis situaciją, bet pasikalbėję su pareigūnais, tokių planų atsisakė. Dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Mikulėnas BNS tvirtino, kad dviejų šeimų pabėgimas iš centro nėra niekaip susijęs su praėjusios savaitės incidentu.
Lietuvių požiūris į pabėgėlius
Šiuo metu Rukloje esančiame pabėgėlių priėmimo centre gyvena apie 200 asmenų. Daugiausia jų — žmonių iš Artimųjų Rytų, perkeltų pagal Europos Sąjungos (ES) programą. Iš viso Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius.
Pagal bendrovės "Spinter tyrimai" gegužės mėnesį atlikta visuomenės apklausą, pabėgėlių priėmimui visiškai nepritaria apie 46% Lietuvos gyventojų, beveik 49% apklaustųjų pritaria pabėgėlių priėmimui su tam tikromis išlygomis.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai (77,3%) pritariančiųjų pabėgėlių priėmimui su tam tikromis išlygomis sakė, kad imigrantai turėtų būti pabėgėliai nuo karo ar persekiojimų, bet ne ekonominiai migrantai.
