VILNIUS, lapkr 8 — Sputnik. Demokratų partijos kandidatės Hilary Clinton (Hilari Klinton) išrinkimas gali nulemti naują impičmentą šalyje. Daugelis ekspertų mano, jog tokia yra galima tolimesnė įvykių eiga po rinkimų lapkričio 8 dieną, tačiau kaip rodo istorija, šios iniciatyvos autoriai turi ne daug šansų nugalėti, praneša RIA Novosti.
Rašyti ar ne?
Šiuo metu jau buvusi JAV Valstybės sekretorė, matyt, kaip košmarą prisimena tą dieną, kai ji nusprendė išsiųsti darbo laiškus iš asmeninio elektroninio pašto. Dar prieš kelias savaites sunku buvo numatyti, jog šio įvykio pasekmės bus tokio masto.
Spalio 28 dieną, likus mažiau nei dviems savaitėms iki rinkimų, Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Jamesas Comey (Džeimsas Komi) pranešė kai kuriems JAV Kongreso žemųjų rūmų respublikonų frakcijos vadovams apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą dėl atrastų naujų Hilari Klinton laiškų. Detalių jis nepateikė. Daug politikų ir visuomenės veikėjų reikalavo, kad būtų atskleistos bylos detalės, tačiau kaip rodo praktika, JAV teisingumo ministerija, į kurios sudėtį įeina FTB, niekada nekomentuoja ir nesidalina nebaigtų tyrimų detalėmis.
Ekspertai: už ir prieš
Klinton oponentai iš respublikonų partijos jau ne vieną kartą grasino jai impičmentu.
Ar tai realu? Ekspertų nuomonės išsiskyrė. Tačiau daugelis jų sutaria, jog sėkmingas impičmentas — mažai tikėtina įvykių eiga.
Pavyzdžiui, Mičigano universiteto profesorius Michael Traugot (Maiklas Tragotas) mano, jog vien dėl susirašinėjimo Klinton negali būti skelbiamas impičmentas, "nes visa tai įvyko iki rinkimų ir iki pradėjus jai eiti pareigas".
"Prezidentas gali susidurti su impičmentu tik už poelgį jau pradėjus dirbti Baltosiuose Rūmuose. Šiuo atveju — po 2017 metų sausio 20 dienos", — sakė ekspertas.
Jam pritaria ir Amerikos universiteto Vašingtone profesorė Candice Nelson (Kandis Nelson) — su vieninteliu skirtumu, jog ji visai nemato priežasčių nerimauti.
"Ne, aš nemanau, jog Klinton sulauks impečmento", — pašrėžė profesorė interviu RIA Novosti.
Kitą nuomonę agentūrai išsakė laidos "Politikos užkulisiai" autorius Jastin Rassel (Džastinas Raselas), kuris turi 25 metų patirtį JAV valstybinių agentūrų strategijos planavime, taip pat lydėjo kelių kongresmenų kampanijas, dirbo "nacionalinio saugumo agentūroje".
"Respublikonai gali pradėti impičmentą, jie gali galvoti apie tai ištisas dienas, tačiau be tyrimo jie neapseis. Tai mes jau matėme su jos (Hilari — Sputnik) vyru, JAV prezidentu Bilu Klintonu", — sakė ekspertas.
Jis daro prielaidą, jog virš Hilari Klinton galvos "gali pakibti audros debesys". Tačiau, anot jo, „tuo atveju, jeigu ją išrinks, jai teks dirbti su Kongresu kitais klausimais, ji neturės pasirinkimo, net jei Kongresas pradės impičmento procedūrą". Tai pat Raselas atkreipė dėmesį į kitą medalio pusę. Jo teigimu, "Donald Trump (Donadas Trampas) gali atsidurti panašioje situacijoje, federaliniame teisme prieš jį jau parašyta nemažai pareiškimų, į kuriuos jis turės reaguoti".
Nuo Klintono iki Klinton
Kita vertus, David Schippers (davidas Šiperis), kuris 1990-aisias metasi nagrinėjo Bilo Klintono impičmento bylą, mano, kad buvusi pirmoji ledi turi daug šansų pakartoti vyro likimą. Kaip paaiškėjo iš Šiperio interviu radijo žurnalistui Aaron Klein (Aronui Kleinui), juristą ''gąsdina'' Klinton veiksmai.
"Aš sakiau savo žmonai: jeigu Hilari laimės rinkimus, pamatysi, jau kitą dieną FTB paskambins man ir iškvies į darbą", — sakė jis.
Šiperis pažymėjo, jog savo laiku "daug žmonių, susiję su Klintonais, dingo". Jis prisiminė juridinio Baltųjų Rūmų patarėjo pavaduotoją Vince Foster (Vinsą Fosterį), kuris buvo rastas negyvas 1993 metais. Tai buvo įvertinta kaip savižudybė. Tačiau Šiperis tvirtina, jog šis žmogus "buvo, galbūt, pačiu artimiausiu Hilari žmonių" ir žinojo apie daugelį jos reikalų.
"Kuomet mes pradėjome savo tyrimą, Atstovų Rūmų juridinio komiteto vadovas Henry Hyde (Genris Haidas) paklausė, kaip toli mes pasiruošę nueiti. Aš paprašiau, kad mums suteiktų galimybę atlikti atvirą tyrimą, ir mes ją gavome. Iškart po 1998 metų rinkimų Atstovų rūmų vadovybė paspaudė stabdžius. Haidas pasakė mums: "Rūmai sako, jog užteks Monikos Levinski, ir mes negalime eiti toliau". Mums buvo uždrausta atlikti papildomą tyrimą. Tuomet aš šūktelėjau: "Mes turime tris žmogžudystes ir pilna kitų dalykų, ir negalime to ištirti! Bet Haidas atsakė: "Atleiskite, mes negalime to padaryti", — prisiminė Šiperis.
Impičmento nebus?
Tačiau, kaip rodo istorija, Klinton pergalės atveju, kaip ir bet kam kitam jos vietoje, pernelyg nereikia bijoti impičmento. Panašu, kad tai supranta ir patys respublikonai, grasinantys sąmyšiu. Bet kurio atveju, įtakingas Atstovų Rūmų narys Darrell Issa (Darelas Issa) interviu San diego radijui pasiūlė frakcijos kolegoms nusiraminti.
"Būkite suaugę ir nusiraminkite, tai niekada neįvyks", — sakė jis.
Anot jo, JAV istorijoje "mes paskelbėme impičmentą devyneriems federaliniams teisėjams, bet nė karto nesugebėjome pritaikyti to prezidentui, vice-prezidentui, administracijos darbuotojams".
Įstatymų leidėjas mano, jog " tai neapgalvotas sumanymas".
Pagal JAV Konstitucijos 2 straipsnį impičmentas gali būti paskelbtas tėvynės išdavimo, kyšininkavimo, prekybos poveikiu, ypač sunkaus nusikaltimo ir baudžiamujų nusižengimų atvejais. Vienintelė institucija, galinti paskelbti impičmentą, yra Kongreso Atstovų Rūmai. Vėliau Rūmų sprendimui turi pritarti Senatas.
Klausimo istorija
Per visą JAV istoriją apie impičmentą valstybės lygyje buvo svarstoma beveik 20 kartų. Pirmą kartą tai įvyko 1797 metais, kai senatoriai išteisino savo kolegą William Blunt (Viljamą Bluntą), kurį Atstovų Rūmų nariai kaltino bandymu padėti Didžiąjai Britanijai užkariauti Ispanijos teritorijas.
Iš prezidentų su impičmentu buvo susidūrę Endriu Džonsonas ir Bilas Klintonas: pirmasis ― 1868 metais dėl kaltinimų pažeidus kadencijos trukmės įstatymą, antrasis ― 1999 metais dėl melagingų parodymų prisiekus ir dėl trukdymo teisingumui.
Tačiau visa tai jau praeitis. Šiandien situacija tokia, kad jeigu impičmento procesas prasidės, jis užsitęs ilgam. Belieka tik spėlioti, kaip visa tai paveiks JAV įvaizdį pasaulio arenoje.
