Šimtakojai užpuolė lietuvius

Prenumeruokite
НовостиTelegram
Entomologai tyrimus atliko ne tik Lindiniškėse, bet ir kitose Vilniaus rajono ir miesto vietose, iš kur buvo gauta gyventojų pranešimų apie geltonjuosčius šimtakojus.

VILNIUS, lapkr 28 — Sputnik. Į masinius geltonjuosčių šimtakojų antplūdžius patiriančių Lindiniškių kaimo (Avižienių seniūnija, Vilniaus rajono) gyventojų pagalbos šauksmą pirmoji atsiliepusi Aplinkos ministerija ėmėsi žygių problemai spręsti, teigiama Aplinkos ministerijos ataskaitoje.

Sudarytos darbo grupės iniciatyva buvo atlikti moksliniai tyrimai šių gyvių plitimo priežastims ir pagrindiniams židiniams nustatyti. Po pusmečio tiriamojo darbo mokslininkai pasiūlė būdus, kaip užkirsti kelią jiems plisti ir mažinti jų gausą. Tyrimams lėšų — 6,8 tūkstantis eurų — skyrė Vilniaus rajono savivaldybė.

Клещ - Sputnik Lietuva
Erkės įkandimas kainuos jums 62 eurus

Šimtakojų antplūdžius Lindiniškių gyventojai patiria šiltuoju metų laiku jau nuo 2004-ųjų. Šie gyviai, didžiuliais būriais atropoję į gyvenamuosius namus, keliauja per baldus, indus, patalynę, drabužius. Nors nieko blogo jie nedaro, bet žmones trikdo jų gausa, nemalonus stiprus kvapas.

Geltonjuosčiai šimtakojai, apie 0,5 centimetrų ilgio gyviai su 107 porom kojų, plačiai paplitę Vidurio Europoje. Jie sutinkami ir visoje Lietuvoje, bet, pasak aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, tokio masto pagal teritorijos dydį jų antplūdžiai Lindiniškių kaime yra išskirtinis atvejis.

Entomologai tyrimus atliko ne tik Lindiniškėse, bet ir kitose Vilniaus rajono ir miesto vietose, iš kur buvo gauta gyventojų pranešimų apie geltonjuosčius šimtakojus. Mokslininkai darbavosi Papiškėse, Lavoriškėse, Nemėžyje, Didžiuosiuose Gulbinuose, Verkšionyse, taip pat Trakų apylinkėse, sostinės Naujaneriuose ir Liepkalnio gatvės gale.

Kaip rodo tyrimai, šimtakojų antplūdis būna ten, kur daug metų teritorijos yra apleistos, kur susikaupę daug augalinės kilmės liekanų. Šie gyviai itin mėgsta slėptis dirvožemiu užverstose senų namų, lentpjūvių, medžių liekanose, po nuokritomis, netvarkomose vietose, kauptis tuose namuose, kurie yra apsupti nedirbamų laukų ar nešienaujamų pievų. Jų nerasta prie dirbamų laukų ar sodybose, kurias supanti aplinka sutvarkyta.

Todėl viena svarbiausių priemonių, kaip užkirsti kelią šimtakojams plisti, — švara ir tvarka ne tik savo kieme, bet ir gretimose teritorijose. Reikia nuolat pjauti žolę pastatų kaimynystėje, o nupjautą būtinai surinkti ir išvežti.

Kokiais biologiniais, mechaniniais, cheminiais ar kitokiais būdais reikėtų kovoti su geltonjuosčių šimtakojų plitimu, mokslininkai nurodė jų parengtoje ataskaitoje (žiūrėti Priedą).

Naujienų srautas
0