VILNIUS, gruod 7 — Sputnik. Nuošliaužas Gedimino kalne Vilniuje sukėlė prieš 16 metų pastatyti betoniniai žiedai, jie pajudėjo ir sukėlė avariją, praneša BNS su nuoroda į Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutę Kulnytę.
Geologai savo ruožtu įspėja apie dar vieną gresiančią nuošliaužą.
"Matome, kad grunto masyvas, esantis šlaito viršuje spaudžia šiuos rostverkus (viršutinį šlaitą prilaikančius betoninius žiedus — BNS), sutrūkinėjusi yra armatūra. Gresia dar viena nuošliauža viršutinėje šlaito dalyje", — trečiadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.
Jis nesiėmė prognozuoti, kada nuošliauža gali įvykti.
"Matote, nuošliauža — ne autobusas, kuriam galima nustatyti grafiką. Ji gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių. Jeigu dabar būtų staigus atšilimas… Gerai, dabar šaltis sukaustęs šlaitą, jeigu būtų atšilimas ir iškristų didelis kritulių kiekis, nuošliauža pradėtų judėti. Todėl neatidėliotinai ją reikia sutvirtinti lynais, kaip numatyta geotechnikų konstruktorių", — sakė Satkūnas.
Kulnytės teigimu, betoniniai žiedai viršutinėje kalno dalyje, šalia gynybinės sienos, pradėti statyti 2000 metais neparengus jokio projekto. Be to, jais apjuostas ne visas kalno viršus, o tik dalis.
"Anksčiau ar vėliau turėjo atsitikti tai, kas atsitiko", — trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Kulnytė.
Geologijos tarnybos vadovo teigimu, plika akimi nematomi betoniniai žiedai (rostverkai), kuriuos laiko į šlaitą įkalti armatūros poliai, būtini, nes stiprina šlaito viršutinę dalį, juos būtina išlaikyti. Anot jo, artimiausiu metu rostverkai bus tvirtinami lynu.
Tvarkyti turi ne Kultūros ministerija
Kulnytė teigė, kad Gedimino kalno tvarkymu turėtų užsiimti ne Kultūros ministerija ar muziejus, o Aplinkos ministerija su Valstybės saugomų teritorijų tarnyba. Šių metų liepos mėnesį buvo priimtas sprendimas, kad kalno sutvarkymui bus skirtos Nacionalinio muziejaus lėšos.
"Ten yra ir specialistai, ir lėšos", — sakė Nacionalinio muziejaus vadovė.
Tam pritarė ir Seimo Kultūros komitetas. Jo pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad vos pradėjus dirbti naujai Vyriausybei, jos bus paprašyta sudaryti darbo grupę Gedimino kalno ir viso Vilniaus pilių rezervato teritorijos sutvarkymo klausimams spręsti.
"Ne muziejus turėtų būti atsakingas (už Gedimino kalno tvarkymą — BNS). <…> Tai visiškai ne jūsų funkcija", — sakė Karbauskis.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai šių metų vasarį čia įvyko didelė nuošliauža. Spalį po gausaus lietaus susidarė dar viena didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais — nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
Nacionalinio muziejaus duomenimis, 1995 — 2010 metais už Gedimino kalno piliakalnio tvarkymą buvo atsakinga Vilniaus pilių direkcija. 2010 metais jį tvarkyti pavesta Nacionaliniam muziejui.
Kultūros ministerija inicijavo papildomų lėšų skyrimą. Gedimino kalno tvarkybos darbams šiais metais skirta 300 tūkstančių eurų, o 2017 metais suplanuota daugiau nei 800 tūkstančių eurų.
