VILNIUS, gruod 16 — Sputnik. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta 150 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa rodo, netiesioginę Brexit įtaką Lietuvos verslui labai veikia įmonių veiklą jau dabar, o kitais metais su tuo susijusios rizikos didės. LPK pranešime spaudai pasidalino atliktos apklausos rezultatais.
Apklausos duomenimis, penktadalis Lietuvos pramoninkų jau pajuto Brexit įtaką. Tuo pat metu 81,7% teigia, kad jų verslas iki šiol neussidūrė su rizikomis dėl Brexit.
"Didesnius netekimus prognozuoja maisto ir gėrimų gamybos sektoriaus įmonės. Tai galima paaiškinti tuo, kad šios įmonės patiria papildomą spaudimą, atsirandantį dėl naujų rinkų trūkumo po Rusijos embargo pradžios",- rašome pranešime.
Statistiniai duomenys rodo, kad šiemet eksportas į Didžiąją Britaniją išaugo 6,2% arba 31 milijonų eurų. LPK patarėjo ekonomikai Aleksandro Izgorodino teigimu, tai susiję su tuo, kad šiemet įmonės vis dar eksportuoja pagal senas eksporto sutartis. Kai eksporto sutartys bus peržiūrėtos ir įmonės pradės dirbti pagal naujus 2017 metų kontraktus, yra tikimybė, kad eksporto rodikliai į Didžiąją Britaniją gali nežymiai pablogėti.
"Taip pat labai tikėtina, kad Lietuvos eksportuotojai vis labiau jus netiesioginę Brexit įtaką — gaudami mažesnius užsakymus į kitas ES rinkas, kurių gamintojai savo ruožtu gavo mažiau užsakymų Didžiojoje Britanijoje", — teigia Izgorodinas.
Planuodamos kitų metų veiklą, dauguma įmonių nesitiki didelio tiesioginio poveikio: 4 iš 10 įmonių vadovų teigia, jog poveikis turėtų nesiekti 1% įmonės apyvartos. 2 iš 10 respondentų teigė, jog Brexit gali iki 10% sumažinti įmonių apyvartą.
Dalis apklaustų įmonių vadovų neslepia, kad rizikoms ir nuostoliams dėl Brexit didėjant, gali tekti imtis ir kraštutinių priemonių — darbuotojų užimtumo arba jų skaičiaus mažinimo.
Lietuvos pramonė yra itin priklausoma nuo eksporto — vidutiniškai eksportuojama apie 70% pagamintos produkcijos. Tuo tarpu eksportas yra pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji jėga, sudaranti 87% viso šalies BVP.
Didžioji Britanija atsižvelgiant į lietuviškos kilmės eksporto statistiką yra šeštoje vietoje pagal svarbą (4% lietuviškos kilmės prekių eksporto), todėl bet kokie politiniai sprendimai gali žymiai sumažinti galimybes eksportuoti ir sėkmingai konkuruoti šioje rinkoje.
