VILNIUS, gruod 18 — Sputnik. Praėjus metams nuo ES pabėgėlių priėmimo programos įgyvendinimo, Lietuva susiduria su iššūkiu — šaliai teks per kiek daugiau nei metus priimti dar daugiau nei tūkstantį pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir sėkmingai integruoti šiuos beveik nepažįstamos kultūros žmones.
Per vienerius šios programos įgyvendinimo metus priimti tik 184 žmonės. Norint pilnai įgyvendinti šią programą Lietuvai iki 2017 metų rugsėjo teks priimti 1105 žmonių iš Artimųjų Rytų.
Pabėgėlių antplūdis
Nors Lietuva pabėgėlius priima jau beveik 20 metų, iki šiol šalyje prieglobsčio prašė nedaug asmenų, palyginus su pernykščiu Lietuvos įsipareigojimu Europos Sąjungai.
Iki šiol daugiausiai į šalį atvykdavo imigrantai iš Čečėnijos, Rusijos ar Ukrainos. Tuo metu pagal ES pabėgėlių perkėlimo programą Lietuva priima žmones iš Artimųjų Rytų šalių — daugiausiai Sirijos ir Irako.
Lietuvai paspartinus pabėgėlių priėmimą pagal Europos Sąjungos (ES) programą, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gali trūkti vietų apgyvendinti visus atvykėlius.
"Sudėtinga. Būsime pilnai užpildyti", — mano Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas.
Statyti naujų pastatų Vyriausybė neketina, kad paskui jie nestovėtų tušti, o kritiniu atveju pabėgėliai bus apgyvendinti pasieniečiams priklausančiame Užsieniečių registracijos centro bendrabutyje Pabradėje.
Integravimo politikos ypatumai
Buvęs vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas supeikė pabėgėlių integravimo politiką, teigdamas, kad atvykėliai integravimo centruose greičiau išmoksta ne valstybinę lietuvių, bet rusų kalbą, yra apgyvendinami integravimui netinkamoje socialinėje aplinkoje.
"Nuvažiuokite į Ruklą pasižiūrėti. Man toks įspūdis susidaro, kad mes tik norime užsidėti paukščiukus, kad kažką darom, mokom lietuvių kalbos ar dar kažką. <…> Teko girdėti, kad atvežti migrantai greičiau išmoksta rusų kalbos nei lietuvių. Natūralu. Nes nuvažiavau, pamačiau, ir kai sirai yra tose pačiose patalpose kaip ukrainiečiai ir baltarusiai, vaikai bendrauja rusų kalba ir išmoksta rusų kalbą", — mano ministras.
Žilinskas adresavo visus šiuos klausimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kurios srityje ir yra pabėgėlių integravimas. "Kiek žinau, Rukloje vos ne 70% yra asocialios šeimos. Į ką mes integruojame? Kitas dalykas — kokia veikla, koks užimtumas ten? Manau, kad čia turi būti žymiai aktyvesnis veikimas", — kalbėjo jis.
Dabartinė socialinė aplinka, kurioje prirmiausia atsiduria migrantai, Žilinsko vertinimu, taip pat nėra tinkama jų integracijai.
Priglobsčio suteikimas
Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pareiškė, kad imigrantų prašymai dėl prieglobsčio suteikimo turėtų būti nagrinėjimi greičiau.
"Tas nagrinėjimas pas mus pakankamai užtrunka. Mes iš tiesų kreipsimės į Vidaus reikalų ministeriją ir Migracijos departamentą, kad jie pagal galimybes trumpintų tuos prašymo nagrinėjimo procedūros laikotarpius", — sakė ji.
Ji teigė, kad tai reikalinga norint sumažinti pabėgėlių koncentraciją Rukloje, kas galėjo paskatinti per pastarąsias porą savaičių čia įvykusius išpuolius prieš imigrantus iš Artimųjų Rytų, perkeltus pagal Europos Sąjungos (ES) programą.
Ministrė pateikė Estijos pavyzdį, kur sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo atsakingi pareigūnai priima dar tikrindami imigrantus Graikijos, Italijos ir Turkijos pabėgėlių stovyklose.
Žilinskas savo ruožtu sako, kad pabėgėliai Rukloje užsibūna ne dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo.
"Aš galiu pasakyti, kad mes ir dabar perkeltų asmenų prieglobsčio prašymus nagrinėjame žymiai greičiau — dvigubai greičiau — nei įprasta. Maksimum iki šešių savaičių. Bet šiandien Rukloje vis dar laikomi 80 perkeltų asmenų, kuriems Migracijos departamentas jau yra suteikęs statusą. Vadinasi, 80 asmenų gali būti perkelti tolimesnei integracijai į savivaldybes, bet kažkodėl tai nevyksta. Tai aš manau, kad vargu ar dar didesnis (prašymų nagrinėjimo) paskubinimas ir aukojimas tam tikrų galbūt saugumo patikrinimų tikrai neišspręstų problemos", — sakė Žilinskas.
Bėgo nuo karo, o dabar nuo taikos
Spalio pabaigoje dvi jaunos šeimos su mažamečiais vaikais paspruko iš priėmimo centro Rukloje. Viena šeima iš Sirijos be pilietybės buvo sulaikyta Lenkijoje. Kitą šeimą Lietuvos-Lenkijos pasienyje sulaikė pasieniečiai.
Už kelių savaičių iš Ruklos pabėgo 35 pabėgėliai: 16 suaugusių ir 19 vaikų. Jie iš Lietuvos išvyko dviem autobusais, Lietuvos-Lenkijos pasienyje juos sustabdė, patikrino bei netrukus praleido, kadangi jie turi Šengeno vizas ir gali keliauti visoje ES.
Lietuvių požiūris į pabėgėlius
Pagal bendrovės "Spinter tyrimai" gegužės mėnesį atlikta visuomenės apklausą, pabėgėlių priėmimui visiškai nepritaria apie 46% Lietuvos gyventojų, beveik 49% apklaustųjų pritaria pabėgėlių priėmimui su tam tikromis išlygomis.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai (77,3%) pritariančiųjų pabėgėlių priėmimui su tam tikromis išlygomis sakė, kad imigrantai turėtų būti pabėgėliai nuo karo ar persekiojimų, bet ne ekonominiai migrantai.
