VILNIUS, gruod 23 — Sputnik. Kalėdų ir Naujųjų Metų šventės — nuostabus metas, tačiau ne visada jis toks naminiams augintiniams. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai savo oficialiame tinklalapyje ragina imtis tam tikrų papildomų atsargumo priemonių, kad išvengtų šventinių stresų naminiams gyvūnams.
Nauji daiktai — traumų priežastys
Kiekvienas laikantis namuose augintinį, yra susidūręs su jo išdaigomis — nuversta eglute, numestais žaisliukais ar nutrauktomis girliandomis. Dažnas naminis gyvūnėlis paragauja eglės spyglių ar šventinių dekoracijų. Šiuo laiku gyvūnų tyko ir daugiau pavojų, į kuriuos taip pat reikėtų atkreipti dėmesį.
Gyvūnai gali susidomėti įvairiais naujais daiktais, patekusiais į namus, bet šeimininkai, pažįstantys savo augintinius, gali geriausiai žinoti, kas labiausiai patrauktų jų augintinių dėmesį. Pavyzdžiui, katės negali ramiai praeiti pro kabančias girliandas, kaspinus, virveles, su jomis nepažaidę.
Kai kuriuos gyvūnus itin domina traškantys maišeliai, folija, dovanų pakavimo popierius, blizgučiai, stiklo papuošalai, žvakės, purškiamas sniegas. Šiuos daiktus gyvūnai drasko, plėšo, neretai bando paragauti.
Graužikai, triušiai, jauni šuniukai ir kačiukai, kuriems niežulį kelia dygstantys dantys, gali nukentėti nuo elektros iškrovos, pažeidę girliandų ar kitų įjungtų elektros laidų izoliaciją, todėl laidus reikėtų slėpti gyvūnams mažiau prieinamoje vietoje.
Renkantis papuošimus eglutei, patartina geriau pasirinkti nedūžtančius žaisliukus ir dekoracijas, nekabinti labai smulkių žaisliukų, kuriuos augintiniai galėtų lengvai praryti. Lemputės neturėtų mirksėti, nes kai kurie gyvūnėliai to bijo.
Katės mėgsta kramsnoti kambarinių gėlių lapus, jos gali suėsti ir nuodingų augalų, kurie kaip Kalėdų puošmena atsiranda namuose. Puansetijos, amalai, lelijos, amariliai, filodendrai, difenbachijos gyvūnams gali sukelti vėmimą, viduriavimą, apatiją ar turėti dar rimtesnių pasekmių. Tačiau, apsinuodijimas augalais nėra toks dažnas, nes didesnio augintinių susidomėjimo sulaukia gaminamo maisto kvapai.
Pavojingi skanėstai
Šventiniu laikotarpiu žmonės mėgsta palepinti savo augintinius maisto produktais, visai jiems netinkančiais ar net žalingais.
Ypač netinkamas ir net nuodingas gyvūnams (ypač šunims) produktas — šokoladas. Apsiėdimas šokoladu gyvūnams gali sukelti viduriavimą, vėmimą, širdies ritmo sutrikimus, hiperaktyvumą, troškulį, drebulį ir net gali baigtis gyvūno gaišimu. Taigi, geriau nepuošti eglutės šokoladiniais saldainiais.
Panašius požymius gali sukelti ir alkoholis, avokadai, kurie ypač pavojingi graužikams ir paukščiams. Netinkami gyvūnams produktai — svogūnai, česnakai, daug druskos ar cukraus turintys patiekalai, dirginantys virškinimo traktą ir neigiamai veikiantys skysčių pusiausvyrą ir kraujo sudėtį, galintys sutrikdyti organizmo veiklą.
Šunys dažnai šeriami kaulais, galinčiais sukelti skausmingą tuštinimąsi. Ypač pavojingi trapūs paukštienos kaulai, kurie, skildami į aštrias atplaišas, gali pažeisti gyvūno gerklas ar virškinamąjį traktą. Taip pat reikėtų stebėti ir vaikus, kurie dažnai norėdami prisipratinti gyvūną, duoda jiems tokių "skanėstų".
Dažnai pasitaiko atvejų, kai naktimis gyvūnai išvertę šiukšlių dėžes, ieško skanesnių kąsnelių. Jautresniems nekasdieniai produktai gali sukelti virškinimo sutrikimus. Taigi, svarbu prižiūrėti, kad gyvūnas neprisiėstų tokių "skanėstų", kuriais galima užspringti ar kurie galėtų iššaukti virškinamojo trakto nepraeinamumą, sužalojimus, būti nuodingi.
Reikėtų tinkamai paslėpti šiukšles ir maisto atliekas gyvūnams neprieinamose vietose. Suaugusieji turėtų paaiškinti saugaus elgesio su gyvūnais, ypač šunimis, elgesio taisykles vaikams — kad negalima eiti prie ėdančio šuns, bandyti atimti iš jo kaulą, kitą skanėstą, ar žaislą, ypač jei šuo rodo susierzinimo požymius. Negalima erzinti ar grubiai žaisti su šunimis, nes netikėtai sureagavę, jie gali įkąsti.
Triukšmas ir garsai
Dažnai gyvūnus gąsdina kasdienybėje neįprasti garsai ir triukšmas. Naujametiniai fejerverkai, balionų sprogdinimai, šampano butelių kamščių pokšėjimas paprastai nesukelia didelio išgąsčio ar streso tik treniruotiems medžiokliniams šunims ir klausos sutrikimų turintiems gyvūnams.
Didesnė dalis augintinių (ypač šunys) puola slėptis, isteriškai laksto po namus, loja, staugia, lekuoja, dreba ar be perstojo žiovauja. Silpnesnės nervų sistemos gyvūnai gali pradėti šlapintis ar viduriuoti, prarasti apetitą net keletui dienų.
Todėl geriau gyvūnus laikyti ramesnėje patalpoje, bandyti nukreipti jų dėmesį, sukelti jiems įprastą triukšmą (įjungti televizorių ar muziką) ir taip nuslopinti neįprastus garsus. Fejerverkus derėtų sprogdinti kaip įmanoma atokiau nuo lauke laikomų šunų voljerų ar ūkinių pastatų, kuriuose laikomi gyvūnai.
