VILNIUS, gruod 23 — Sputnik. Šventiniam stalui pagamintas maistas turi būti ne tik skanus, gražiai patiektas, bet ir saugus, primena Sveikatos apsaugos ministerija.
Medikai rekomenduoja laikytis kelių pagrindinių taisyklių, kaip saugiai tvarkyti maistą.
Laikykitės švaros
1. Plaukite rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa.
2. Plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir prieš valgį.
3. Pagaminę maistą, išplaukite ir dezinfekuokite visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, naudotus maisto ruošimui.
Atskirkite žaliavą nuo vartojimui paruošto maisto
1. Laikykite atskirai žalią mėsą, paukštieną, žuvį nuo kitų maisto produktų.
2. Žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudokite atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplaukite vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinkite.
3. Šaldytuve laikykite maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava.
4. Maistą gaminkite taip, kad blogosios bakterijos, esančios gyvūniniame maiste, nepatektų į vartojimui paruoštą maistą, valgomą be papildomo terminio apdorojimo: dažniau plaukite rankas, ypatingai kiekvieną kartą po sąlyčio su gyvūniniu maistu, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena.
Kruopštus termiškas apdorojimas
1. Gerai išvirkite ar iškepkite gyvūninį maistą: mėsą, vištieną, kiaušinius ir žuvį. Iš šių produktų gaminami patiekalai turi būti pakaitinami iki ne žemesnės nei 70 laipsnių temperatūros.
2. Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.
Tyrimais įrodyta, kad aukštesnėje nei 70°C temperatūroje žūva beveik visi ligas sukeliantys mikroorganizmai. Patiekalai iš smulkintos mėsos, dideli mėsos gabalai, viščiukas turi būti ypatingai gerai termiškai apdoroti.
Tinkamai laikykite maistą
1. Nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei dviem valandoms.
2. Nedelsdami atvėsinkite nesuvartotą ar greitai gendantį maistą.
3. Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.
4. Nelaikykite maisto ilgai, net šaldytuve.
5. Atitirpinkite užšaldytą maistą šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.
5-60°C laipsnių temperatūroje pavojingi mikroorganizmai labai greitai dauginasi. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną (nuodą), kuris gali būti mirtinai pavojingas sveikatai. Žemesnėje nei 5°C ir aukštesnėje nei 60°C temperatūroje užkrečiamųjų ligų sukėlėjų dauginimasis sulėtėja arba nutrūksta.
Rinkitės šviežią ir nesugedusį maistą
1. Maistui gaminti vartokite švarų geriamąjį vandenį.
2. Nevartokite nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų.
3. Kruopščiai plaukite daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be šiluminio apdorojimo.
4. Nevartokite maisto su pasibaigusiu galiojimo terminu.
Nešvariame vandenyje, nepasterizuotame ar nevirintame piene ir jo produktuose gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų. Termiškai apdorotas ar tinkamai nuplautas maistas yra saugesnis. Daržovių ar vaisių gedimo vietose gali būti susikaupę daug patogeninių mikroorganizmų, ypač ilgai šaldytuve laikytose.
Dar keletas praktinių patarimų
1. Neruoškite maisto kitiems, jei turite žarnyno funkcijos sutrikimų.
2. Užklijuokite bet kokias žaizdeles ant rankų.
3. Prieš gamindami maistą nuimkite laikrodžius, apyrankes, žiedus. Pavyzdžiui, po žiedu gali būti tiek bakterijų, kiek gyventojų yra Europoje. Milijonai įvairiausių ligų sukėlėjų gali tarpti po laikrodžiu ar apyranke.
4. Ruošdami maistą nelieskite plaukų, kadangi ant vieno plauko gali būti apie 50 tūkstančių mikroorganizmų.
5. Gamindami maistą venkite kosėti, čiaudėti, pūsti nosį, nelieskite akių, dantų, plaukų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Kad maistas buvo nesaugus, pajuntama tik po kelių dienų. Rimtai sunerimti ir kreiptis gydytojų pagalbos būtina, jei pasireiškia tokie ligos simptomai, kaip aukšta kūno temperatūra, viduriavimas su krauju, dažnas vėmimas ir dehidratacijos požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas).
Statistikos duomenys
Lietuvoje beveik du trečdaliai asmenų, susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis, užsikrečia namų aplinkoje ir nuo namuose paruošto maisto.
Kasmet užregistruojama apie 20 tūkstančių žarnyno infekcinių ligų atvejų. Šiais metais per 11 mėnesių užregistruota jau beveik 20 tūkstančių susirgusiųjų. Sergančiųjų yra kur kas daugiau, kadangi ne visi susirgę kreipiasi medicinos pagalbos, nepatenka į oficialią statistiką. Didžiausiais sergamumas fiksuojamas tarpe vaikų iki šešerių metų amžiaus.
