VILNIUS, gruod 26 — Sputnik. Vilniaus savivaldybės atstovai sako negavę jokios informacijos apie Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio muziejaus sprendimą lankytojams uždaryti Gedimino kalną, taip pat pasigendama informacijos lankytojams, praneša BNS.
"Aiškinama, kad Gedimino pilies bokštas yra valstybinis simbolis. Bet jis pirmiausia yra Vilniaus simbolis ir neįtraukimas į vidinę komunikaciją tiek mero, tiek mero patarėjų, tiek turizmo komandos, kuri dirba su turistais, stebina. Vienintelė informacija, kurią gavome, yra vienas sakinys Nacionalinio muziejaus puslapyje", — pirmadienį teigė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.
Anot Zubriakovo, informacijos negauna ir už miesto turizmą atsakingos įstaigos, ir patys turistai, kurių šventiniu laikotarpiu Vilniuje yra itin daug.
"Kaip jiems sužinoti, kaip paaiškinti, kodėl kalnas neveikia? Reikėtų skelbimą pakabinti bent keturiomis kalbomis, nes yra Vilniuje ir lenkų, ir rusų, yra Kalėdos <…>. Reikia informuoti ir turistus, kurių apsilanko apie vieną milijoną per metus. Jie tikrai nežino, kas yra Nacionalinio muziejaus interneto puslapis su vienu sakiniu, kuriame tik parašyta, kad uždarytas kalnas, bet būtų įdomu sužinoti, ar veikia funikulierius, ar galima patekti į patį bokštą. Yra daugybė klausimų, kurie neatsakyti, meras nėra informuotas", — piktinosi Zubriakovas.
Kultūros ministerija savivaldybės priekaištų kol kas nekomentuoja. Jos atstovai nurodė, kad ministrė Liana Ruokytė-Jonsson apie sprendimą uždaryti kalną lankytojams informavo viešai dar penktadienį, po susitikimo su su Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte. Kalnas turėtų būti uždarytas iki vasario.
Muziejaus direktorė: situacija yra inžinerinio pobūdžio
Savo Facebook paskyroje ministrė teigia, kad su muziejaus vadove sutarta, jog įvertinti kalne įrengtas saugos priemones bus kviečiami valstybinių institucijų civilinės saugos specialistai, taip pat po Naujųjų žadama įrengti geodinaminius detektorius, o vasario pabaigoje — baigti betoninių juostų, kurios ir kelia daugiausia problemų, tvirtinimo darbus.
"Tuo pačiu noriu paprašyti kai kurių politikų nekelti sąmyšio ir nesikrauti politinio kapitalo iš situacijos, kuri savo esme yra inžinerinio pobūdžio. Situacija yra nuolat stebima, nuošliaužių rizika išlieka, tačiau Lietuvos nacionalinis muziejus situaciją valdo, o aš ir Kultūros ministerijos komanda esame pasiryžę jiems visokeriopai padėti", — rašo Ruokytė-Jonsson.
Savo ruožtu Šimašius dėl slenkančio Gedimino kalno kaltina Nacionalinį muziejų neveiklumu ir ragina jo priežiūrą perduoti aplinkosaugininkams.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai šių metų vasarį čia įvyko didelė nuošliauža. Spalį po gausaus lietaus susidarė dar viena didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais — nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
Nacionalinio muziejaus duomenimis, 1995 — 2010 metais už Gedimino kalno piliakalnio tvarkymą buvo atsakinga Vilniaus pilių direkcija. 2010 metais jį tvarkyti pavesta Nacionaliniam muziejui. Kultūros ministerija inicijavo papildomų lėšų skyrimą. Gedimino kalno tvarkybos darbams šiais metais skirta 300 tūkstančių eurų, o 2017 metais suplanuota daugiau nei 800 tūkstančių eurų.
