Funikulierių ant Gedimino kalno siūloma uždaryti visam laikui

© Sputnik/ Alexander LipovetsГора Гедиминаса в Вильнюсе
Гора Гедиминаса в Вильнюсе - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Nacionalinio muziejaus direktorė mano, kad funikulieriaus ant Gedimino kalno turėtų nelikti, nes tai neigiamai įtakoja kalno būklę.

VILNIUS, gruod 29 — Sputnik. Prieš 13 metų pastatytą Gedimino kalno funikulierių siūloma uždaryti visam laikui, praneša BNS.

Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė teigia, kad dabartinis funikulierius turėtų būti išmontuotas.

"Visi matome, kad tai didžiulė vizualinė tarša. Tas namas pastatytas tam keltuvui ant Gedimino piliakalnio, manyčiau, kad jam per daug garbės", — pasakė Kulnytė.

Pasak Kulnytės, tokį sprendimą dėl keltuvo Gedimino kalne turėtų priimti aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Gedimino kalno keltuvas yra sugedęs ir neveikia nuo spalio mėnesio. Kulnytės teigimu, funikulierių bet kuriuo atveju reikėtų uždaryti, nes jo naudojimo laikas baigiasi po pusmečio.

Keltuvo arsiradimas

Keltuvas su lynine traukle stačiame Gedimino kalno šlaite įrengtas 2003 metais keleiviams į Gedimino bokštą Vilniuje kelti.

Funikulieriaus įrengimą inicijavęs tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas 2003 metais tokį Vyriausybės sprendimą motyvavo apklausų duomenimis, rodančiomis, kad tik vienas iš dešimties vilniečių yra įkopęs į Gedimino kalną.

Iš Austrijos firmos "ABS Transportbahnen" pirktas 1 tūkstančio 200 kilogramų galios 16 keleivių keltuvas kainavo 600 tūkstančių eurų.

Gedimino kalnas griūva

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson ketvirtadienį apžiūrėjo nuošliaužų ardomą Gedimino kalną, aptarė jo gelbėjimo planą.

Gedimino kalnas uždarytas praėjusios savaitės pabaigoje dėl nuošliaužų, jame bus vykdomi tvarkybos darbai: įrengti geodinaminiai detektoriai, sutvirtintos kalną juosiančios betoninės juostos (rostverkai), kurios šiuo metu ir kelia daugiausiai problemų.

Kultūros ministerijoje praėjusią savaitę vykusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, jog Gedimino kalnas ir jo prieigos turi būti perduotos Aplinkos ministerijos priežiūrai. Kultūros ministrė Ruokytė-Jonsson ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitarė inicijuoti perdavimo procesą.

Navickas teigia, kad Gedimino kalno problemos sprendimus sunkina ir tai, kad dalis praeityje atliktų kalno tvarkymo darbų buvo daryti be projektų arba šių dokumentų nerandama, o šiuo metu dėl gausaus kritulių kiekio tvarkyti kalną yra pats nepalankiausias laikas.

Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po šių metų vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Nacionalinis muziejus kalno tvarkymo darbus planuoja pradėti pavasarį, kai bus tinkami orai. Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkstančių eurų, o kitąmet suplanuota skirti daugiau nei 800 tūkstančių eurų.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Naujienų srautas
0