VILNIUS, saus 2 — Sputnik. Praėjus dviem mėnesiams po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis Medininkų žudynių byloje, niekas iš proceso dalyvių nepateikė apeliacinių skundų, praneša BNS.
Kaltinimą byloje palaikę Generalinės prokuratūros prokurorai nuosprendžio neskundė, nes teismas priėmė tokį verdiktą, kokio jie prašė — teismas tris Rusijos piliečius nuteisė kalėti iki gyvos galvos, patenkino civilinius ieškinius.
Prokuroras Saulius Verseckas BNS patvirtino, kad po nuosprendžio paskelbimo spalio pabaigoje su juo buvo susisiekę Rusijos ambasados atstovai Lietuvoje ir domėjosi, kas yra nuteistųjų advokatai.
"Paaiškinau situaciją, nurodžiau, kas yra advokatai", — BNS sakė prokuroras Verseckas.
Nuteisti už akių
Nuosprendis buvusiems omonininkams, Andrejui Laktionovui, Česlavui Mlynikui ir Aleksandrui Ryžovui buvo paskelbtas už akių. Rusija šiuo klausimu su Lietuva nebendradarbiauja ir nesutinka išduoti savo piliečių. Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais leidžia nagrinėti bylas kaltinamiesiems už akių.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, proceso dalyviai apeliacinius skundus gali pateikti per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo arba jo nuorašo įteikimo.
Tačiau Medininkų bylos nuteistieji, kurių teismo procesas vyko už akių, skundus pateikti gali neribotą laiką.
"Ir po 20 metų apskųsti galės, jeigu ir patys atvyktų, ar būtų sulaikyti. Jų skundui nėra termino, galės skųsti, kol gyvi bus", — sakė prokuroras.
Kad advokatai galėtų apskųsti nuosprendį, reikalingas raštiškas nuteistųjų sutikimas.
Nuosprendį paskelbusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė BNS sakė, kad daugiau nei 300 puslapių nuosprendis iki šiol verčiamas į rusų kalbą.
"Jis kol kas neišsiųstas. Baigus vertimą pagal teisinės pagalbos prašymą per Teisingumo ministeriją bus siunčiamas į Rusiją", — sakė teisėja.
Pasak jos, įsiteisėjęs nuosprendis, kaip kiti šiame teisme priimti nuosprendžiai su bylos medžiaga, turėtų būti saugomas Vilniaus apygardos teisme. Teisėja neturi žinių, kad nuteistieji teisme būtų domėjęsi jiems paskelbtu nuosprendžiu.
Pasak Čepukėnienės, Rusijos ambasada nėra proceso dalyvis, todėl rašyti skundo dėl nuosprendžio negali.
Vieno iš nuteistųjų Mlyniko gynėjas advokatas Stanislovas Nalivaika BNS sakė manantis, kad jo ginamasis nuteistas nepagrįstai, todėl norėjo paduoti apeliacinį skundą.
Teisininkas buvo susisiekęs su Rusijos ambasada, minėjo, kad neprašys pinigų už skundo rašymą ir gynybą aukštesnės instancijos teisme, tačiau, pasak advokato, ambasada neparodė susidomėjimo šiuo klausimu.
Medininkų žudynių byla
Buvę omonininkai Mlynikas, Laktionovas ir Ryžovas Vilniaus apygardos teismo spalio 28 dieną paskelbtu nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl Medininkų pasienio kontrolės poste 1991 metais įvykdytų septynių Lietuvos pareigūnų žudynių.
Šį nusikaltimą teisėsaugos pareigūnai kvalifikuoja kaip nusikaltimą žmoniškumui.
Teismas patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš nuteistųjų priteisė 653 tūkstančių 850 eurus valstybei padarytos žalos. Taip pat priteisti šimtatūkstantiniai ieškiniai nužudytų amenų artimiesiems.
Bylos duomenimis, Rygos OMON vadovas Mlynikas davė įsakymą užpulti Medininkų postą, o Laktionovas ir Ryžovas, remdami sovietų politiką, šį įsakymą įvykdė.
Ši byla teismui nagrinėti perduota 2013 metų gruodį. Tai antroji teismą pasiekusi byla dėl šio nusikaltimo. 2011 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos. Lietuvos apeliaciniam teismui šią vasarą atmetus nuteistojo skundą, nuosprendis įsiteisėjo.
1991-ųjų liepos 31 dieną Medininkuose buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas. Nusikaltimo metu iššauta ne mažiau 16 šūvių, naudoti savadarbiai ginklų slopintuvai.
