VILNIUS, saus 6 — Sputnik. Dėl laisvės atėmimo vietose neišsprendžiamos problemos — neefektyvios mobiliojo ryšio blokavimo sistemos, čia esantys nuteistieji vis dar randa galimybių apsirūpinti mobiliaisiais įrenginiais, jų pagalba susisiekti su išoriniu pasauliu ir daryti naujus nusikaltimus, mulkinant patiklius žmones ir iš jų viliojant tūkstantines pinigų sumas, praneša Policijos departamentas.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorais baigė ikiteisminį tyrimą dėl telefoninio sukčiavimo. Prieš teismą stos trys pataisos namuose bausmes už anksčiau padarytus nusikaltimus atliekantys vyrai ir vieno jų žmona.
Ikiteisminį tyrimą 2015 metų gruodį pradėjo Vilniaus apskrities policijos pareigūnai, gavę vienos vilnietės pareiškimą dėl patirto sukčiavimo. Paaiškėjus, kad tyrimo gijos veda į Šiaulius, tyrimą perėmė Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.
Skambinusysis šnekėjo labai įtikinamai
2015 m. gruodžio 14 dieną Vilniuje gyvenančiai moteriai mobiliojo ryšio telefonu paskambino vyras, kuris prisistatė banko darbuotoju ir pranešė, jog yra įtarimų, kad kažkas naudojasi jos elektroninės bankininkystės prisijungimais. Vyras pasakė, kad būtina tai patikrinti, o tam reikalingi moters elektroninės bankininkystės duomenys. Skambinusysis šnekėjo labai įtikinamai, vartojo bankininkų terminus. Net nesuabejojusi moteris juo patikėjo ir pasakė visus savo elektroninės bankininkystės slaptažodžius ir kodus.
Po kurio laiko vilnietę apniko abejonės. Ji paskambino į banką ir pasiteiravo, ar gali banko darbuotojai žmogaus prašyti kokių nors duomenų. Išgirdusi, kad banko darbuotojai tikrai negali to daryti, suprato, jog ji yra apgauta ir elektroninės bankininkystės duomenis bus patikėjusi sukčiams.
Moters įtarimas pasitvirtino, jai elektroniniu būdu prisijungus prie savo banko sąskaitos, kuri buvo pasipildžiusi keturiais šimtais eurų. Įrašai liudijo, kad pinigai į jos sąskaitą įplaukė iš vienos greitųjų kreditų bendrovės, nors vilnietė pati ten nebuvo kreipusis.
Moteris banko paprašė užblokuoti sąskaitą. Tačiau prašymas buvo pavėluotas — iš 400 į jos sąskaitą įplaukusių eurų 300 jau buvo pervesti į vienos moters sąskaitą, o 60 eurų — į kitos moters sąskaitą.
Tada vilnietė kreipėsi į policijos pareigūnus ir jau kitą dieną sužinojo, kad asmuo, kuris galimai su jos elektroninės bankininkystės duomenimis paėmė kreditą ir tuos pinigus pervedė dviem moterims, susektas. 40 eurų jos sąskaitoje liko tik dėl to, kad ji užblokavo sąskaitą ir sukčiai nebespėjo jų pervesti į kitą sąskaitą.
Sukčiai veikė grupėje
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Kybartų pataisos namuose bausmę atliekantis 23 metų Jurbarko rajono gyventojas, veikdamas kartu su ten pat bausmę atliekančiu 24 metų Šiaulių rajono gyventoju ir tuo metu laisvėje buvusiu 23 metų šiauliečiu bei Marijampolėje gyvenančia savo žmona, veikdami grupėje, apgaule įgijo svetimą turtą. Jie kaltinami neteisėtu disponavimu elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, jų panaudojimu, sukčiavimu ir neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos.
Bausmę atliekantis 24 metų Šiaulių rajono gyventojas talkino tuo metu laisvėje buvusiam bendrininkui. Šiaulietis mobiliuoju telefonu sulaukęs kalinčio draugo komandos, internetu atliko visas finansines operacijas pinigams iš greitųjų kreditų bendrovės vilnietės vardu paimti ir jiems į nurodytas sąskaitas perpumpuoti.
Na, o toliau, pasitelkus tarpininkus, pinigai pagal tam tikrą schemą buvo gryninami ir skirstomi: dalis jų buvo investuota į nurodytą lažybų punkto sąskaitą, kiti pateko į dviejų Kybartų pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų žmonų sąskaitas ir galop įvairiais keliais turėjo pasiekti pačius nuteistuosius.
Pastarųjų moterys pripažino, kad jos nuolat iš įvairių asmenų gaudavo pinigų — ir į sąskaitą, ir paštu, ir grynais, ir juos įvairiais būdais perduodavo savo vyrams pataisos namuose.
