VILNIUS, saus 8 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) per 2016 metus gavo 66 pranešimus apie įvairius su paieškos ir gelbėjimo bei taršos incidentais susijusius įvykius, praneša Lietuvos kariuomenė.
26 iš šių pranešimų buvo susiję su žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijų organizavimu, 9 su vandens tarša, 26 pranešimai buvo susiję su įvairios kitos pagalbos suteikimu laivų įguloms ir keleiviams, laivų gedimais ir gaisrais juose, taip pat kita pagalba jūroje ir Kuršių mariose. Penki pranešimai buvo klaidingi. Reaguojant į gautus pranešimus buvo išgelbėti 135 asmenys.
Žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijos
Į 26 iš minėtų 66 pranešimų buvo reaguota, organizuojant paieškos ir gelbėjimo operacijas. 11 iš jų vyko Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste, 15 — Baltijos jūroje. Šių operacijų metu buvo išgelbėti 135 asmenys, daugiausia — 95 — išgelbėti Kuršių mariose, iš jų 82 nukelti nuo aižėjančio ledo metų pradžioje.
Per metus buvo gauti du pranešimai apie žmonių paieškos poreikius, tačiau pradėjus paieškas gauta patikslinta informacija apie du rastus, tačiau jau nuskendusius asmenis.
Taršos incidentai
Per praėjusius metus JGKC reagavo į devynis pranešimus apie taršos atvejus, iš kurių trys užfiksuoti Baltijos jūroje ir šeši — Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.
Gauta informacija koordinuojant JGKC buvo perduota teršalų likvidavimą vykdančioms tarnyboms, kurios ėmėsi atitinkamų priemonių vandens taršos mastui nustatyti ir taršai likviduoti.
Kiti įvykiai
JGKC reagavo į 26 pranešimus, susijusius su įvairios pagalbos suteikimu laivų įguloms ir keleiviams, laivų gedimais ir gaisrais juose, taip pat kita pagalba jūroje ir Kuršių mariose.
Į šiuos pranešimus buvo sureaguota reikiamos pagalbos suteikimo koordinavimu.
Klaidingi signalai
Praeitais metais JGKC taip pat gavo penkis klaidingus aliarmo signalus ir nelaimės pranešimus, persiųstus iš Bendrojo pagalbos centro ir laivuose esančių radijo stočių.
Kiekvienas toks gautas pranešimas buvo išaiškintas ir pripažintas kaip žmogiškoji klaida.
Gelbėjimo tarnybų tarpusavio sąveika
Daugiausia pranešimų apie paieškos ir gelbėjimo įvykius JGKC gavo iš Bendrojo pagalbos centro trumpuoju numeriu 112, kiti pranešimai buvo gauti iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispečerinės, policijos, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir užsienio šalių Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų, taip pat pavienių asmenų.
Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro esminė užduotis — organizuoti, efektyviai koordinuoti ir vadovauti įvairioms gelbėjimo ir taršos likvidavimo operacijoms, kurias dažniausiai atlieka kitos valstybinės institucijos ir tarnybos.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje gelbėjimo ir taršos likvidavimo darbus atlieka uosto tarnybos ir jų laivai, kartais pasitelkiami Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgumai.
Kuršių mariose gelbėjimo operacijos vykdomos VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgumais (laivais, valtimis, ratinėmis transporto priemonėmis), taip pat neretai pasitelkiamas budintis Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis.
Baltijos jūroje, Lietuvos Respublikai priskirtame Paieškos ir gelbėjimo darbų rajone, gelbėjimo ir taršos likvidavimo operacijoms vykdyti pasitelkiami Karinių jūrų pajėgų laivai, Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis, kartais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kateriai ir VSAT pajėgumai.
Kad būtų gerinama tarpusavio sąveiką organizuojant paieškos ir gelbėjimo darbus, kasmet organizuojami pasitarimai su Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Bendrojo pagalbos centro ir Klaipėdos uosto direkcijos atstovų.
Pratybos
2016 metų kovo 9 dieną Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, DFDS keltas "Optima Seaways" ir Klaipėdos uosto kateris "Žaibas" dalyvavo nacionalinėse gelbėjimo pratybose, vykusiose Klaipėdos uosto akvatorijoje. Pagal pratybų scenarijų iš kelto, kuriame nutekėjo kenksmingos medžiagos, buvo evakuojami keleiviai.
2016 metų gegužės 17 ir 27 dienomis Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras dalyvavo narų medicininės evakuacijos pratybose, vykusiose Lietuvoje vykusių tarptautinės istorinių minų paieškos ir nukenksminimo Baltijos jūroje operacijos "Open Spirit 2016" metu.
2016 metų birželio 20-22 dienomis Karinės jūrų pajėgos organizavo tarptautines teršimo incidentų likvidavimo pratybas "Balex Delta 2016". Pratybų metu buvo vykdoma taršos žvalgyba iš oro, teršimo incidentų likvidavimas Baltijos jūroje ir Lietuvos priekrantės vandenyse, taip pat organizuotas praktinis seminaras.
Pratybose dalyvavo 14 laivų iš aštuonių Baltijos jūros regiono šalių — Lietuvos, Estijos, Latvijos, Danijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, taip pat Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis "Eurocopter Dauphin".
Pratybose taip pat dalyvavo 120 pareigūnų iš įvairių Lietuvos ir Latvijos tarnybų ir institucijų, vykdančių taršos likvidavimo darbus jūros pakrantėje, taip pat 50 pratybų stebėtojų, atstovaujančių įvairioms, su taršos stebėjimu, likvidavimu bei saugumu jūroje, susijusioms organizacijoms iš įvairių Europos šalių.
2016 metų rugpjūčio 2-3 dienomis Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras dalyvavo Karinių oro pajėgų organizuotose orlaivių įgulų narių gelbėjimo iš vandenyje nuskendusios technikos gelbėjimo pratybose "Baltic Bikini 2016".
2016 metų spalio 19 dieną Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras kartu su Akcinės bendrovės "Orlen Lietuva" Būtingės naftos terminalu ir UAB "Orlen Apsauga" pajėgomis dalyvavo planinėse kovos su naftos tarša pratybose, vykusiose Būtingės naftos terminalo akvatorijoje.
Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras
Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras — Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys, savo veiklą pradėjęs 2009 metų sausio 1 dieną. Šio centro uždaviniai yra organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone, taip pat organizuoti, koordinuoti ir vadovauti naftos, kenksmingų medžiagų išsiliejimų ir kitų teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone.
Lietuvos atsakomybei priskirtas paieškos ir gelbėjimo rajonas Baltijos jūroje ribojasi su kaimyninių valstybių — Latvijos, Rusijos (Kaliningrado srities) ir Švedijos paieškos ir gelbėjimo rajonais. Tolimiausias šio rajono taškas nuo Klaipėdos uosto vartų į Vakarus nutolęs 107 jūrmylės (198 kilometrai).
