VILNIUS, saus 13 — Sputnik. Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis į Sausio 13-osios įvykių minėjimus siūlo kviesti Rusijos parlamentarus.
Aukščiausiosios Tarybos — Atkuriamojo Seimo pirmininko teigimu, Dūmos deputatų kvietimas būtų logiškas ir žmoniškas žingsnis.
"Kviesti Dūmos deputatus į mūsų minėjimą būtų logiška, būtų žmoniška. Tai irgi tiesa. Juk žuvusieji prie bokšto, žuvo ir už jūsų laisvę — būtų proga tai pasakyti", — ketvirtadienį per Laisvės gynėjų susitikimą istorinėje Kovo 11-osios salėje teigė jis.
Landsbergio teigimu, galbūt atėjo laikas su Rusijos parlamentarais pasišnekėti apie viską — padoriai, draugiškai. Anot jo, tokia diplomatija būtų reikalinga.
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai>>
Rusija laikoma viena didžiausių Lietuvos nacionalinio saugumo grėsmių. Maskva atsisako bendradarbiauti Sausio 13-osios, Medininkų žudynių bylose, tvirtindama kad šios bylos yra politizuotos.
Landsbergis tvirtino, kad 1991 metų sausį prasidėjęs karas tęsiasi, kad Sausio 13-osios pamokos reikalingos Lietuvos dabarčiai, ateičiai, ir jos nėra istorija.
"Jo (karo — Sputnik) pabaigos, juolab, taikos sutarties dar nematyti", — sakė jis.
Politikas džiaugėsi, kad Sovietų Sąjungos karių veiksmai Lietuvoje 1990-1991 metais pripažinti karo nusikaltimais. Tačiau, anot jo, ties tuo sustoti negalima.
"Praėjo 25 metai, ir mes galų gale jau teisine kalba pasakėme, jog tai buvo karo nusikaltimas. Pasakėme, o dar neiškėlėme bylos Hagoje. Ten teisiami tik Serbijos, jokiu būdu ne Rusijos karo nusikaltėliai. O ar susitvarkėme bent savo kieme, savo teisingumo įstaigų džiunglėse?" — retoriškai klausė Landsbergis.
Nors didelės apimties Sausio 13-osios byla dabar nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, politikos veteranas vardijo epizodus, kurių, jo nuomone, toje byloje trūksta.
Kalbėdamas Kovo 11-osios salėje politikas tvirtino, kad viena didžiausių Lietuvos ydų ir silpnybių — svarbiausių pamatinių dalykų neskyrimas nuo antraeilių.
"Lengva mums pakišti kokių keistenybių, kad užsisuktų ginčai, atimantys strateginį laiką. Dar ketveri metai iki kitų Seimo rinkimų, o jau ginčijamės, kaip šiandien, tokią svarbią dieną, kiek tada reikės rinkti Seimo narių ir kodėl. Lyg neturėtume aktualesnių klausimų. Arba kiek šaldyti embrionų, kaip laidoti negimusius. Kaip ginti gimusius — mažiau svarbu. <…> Kada pradėsime Vyriausybės iškraustymą į Kauną ar Šiaulius. Tik Astravą nuolankiai leidžiame statyti Vilniaus pražūčiai. Gerai, kad šiomis dienomis Seimo pirmininkas bent iškėlė tą klausimą svečiui iš tų, kurie stato pražūtį", — sakė Landsbergis.
1991 metų sausio 13 dieną sovietai karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo TSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugoto tuometinės Aukščiausiosios Tarybos — Atkuriamojo Seimo pastato.
