VILNIUS, saus 12 — Sputnik. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė atskleidė, kad efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą atsirastų mažiausiai 22 milijonų eurų laisvų lėšų, kurias būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.
2015 metais mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 milijonų eurų (vidutiniškai — 1429 eurų mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai — 179 milijonų (566 eurų mokiniui). Lėšos pasiskirsto labai netolygiai — vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3 kartus.
Pavyzdžiui, Alytuje vienam mokiniui išlaikyti skiriama 1576 eurai. Ši suma buvo mažiausia iš visų savivaldybių — 9% mažesnė už didžiųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį.
"Skirtumai yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių ir neefektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, kad dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus", — teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
Kiek galima sutaupyti?
Jei apie 8 tūkstančius mokinių turinti Vilniaus rajono savivaldybė mokyklų aplinkai išlaikyti išleistų tiek, kiek panašų skaičių mokinių turintis Kauno rajonas, per metus sutaupytų 2,8 milijonų eurų. Radviliškio rajonas, kur mokosi apie 4,7 tūkstančių mokinių, optimizavęs mokyklų tinklą taip, kaip Plungės rajonas, sutaupytų 2,5 milijonų eurų. Apie 3,3 tūkstančių mokinių turinti Šilalės rajono savivaldybė per metus sutaupytų 0,9 milijonų eurų, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek panašų mokinių skaičių turintis Kelmės rajonas.
Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1 milijoną eurų, Panevėžio — 1,3 milijonų eurų. Tokiu būd šalies mastu pinigų ugdymui, mokytojams būtų galima rasti mažiausiai 22 milijonus eurų.
"Savivaldybės ir pačios mokyklos turi ieškoti būdų persitvarkyti — jungtis, nenaudojamas patalpas parduoti, nuomoti ar kitaip išnaudoti. Kitu atveju mažėjant mokinių vis daugiau pinigų reikės skirti ne pačiam švietimui, o nereikalingų patalpų išlaikymui", — teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kvadratinių metrų bendro ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose moksleiviui tenka plotas, didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kvadratinių metrų ploto.
Skirtumai akivaizdūs, net jei lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas — vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau.
"Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyklų tinklą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat skaičių moksleivių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius problemų iš esmės išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas", — pastebi Šilėnas.
Daugiausiai lėšų skaičiuojant vienam mokiniui teko Neringos savivaldybėje, mažiausiai — Alytaus mieste.
