VILNIUS, saus 13 — Sputnik. 2016-ieji Lietuvos oro uostams — rekordiniai: aptarnauta 4,8 milijonai keleivių, o skrydžių skaičius pasiekė 52 tūkstančius. Sparčiausią augimą pademonstravo Palangos oro uostas, kur keleivių skaičius išaugo net 60% ir pasiekė 233 tūkstančius, praneša Vilniaus oro uosto spaudos tarnyba.
Spaudos konferencijoje 2016 metų rezultatus apžvelgęs Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas džiaugėsi, kad praėjusieji metai Lietuvos oro uostams — geriausi per visą veiklos istoriją. Palyginti su 2015 metais, pernai aptarnautų keleivių skaičius išaugo 13% ir pasiekė 4,8 milijonus. Skrydžių skaičius padidėjo 5% — 2016-aisiais iš viso aptarnauta 52 tūkstančiai skrydžių.
"Praėjusiais metais geriausius rezultatus pademonstravo Palangos oro uostas, kurio pasiekimus įvertino ir Tarptautinė oro uostų taryba keliskart Palangos oro uostą įvardinusi kaip sparčiausiai augantį oro uostą "mažylių" kategorijoje", — sakė Almantas.
Almantas pažymėjo, kad Kauno oro uostas pernai išlaikė stabilumą, o šiemet būtent jam bus skiriamas didžiausias dėmesys.
"Vasarą laukia vienas svarbiausių mūsų projektų — Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kurios metu skrydžiai iš sostinės bus nukreipti į Kauno oro uostą", — sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.
Pasak Lietuvos oro uostų vadovo, gerėjantiems rezultatams įtakos turėjo naujų skrydžių pritraukimas per Maršrutų plėtros fondą. Oro vežėjai, siekiantys pradėti naujus maršrutus ar padidinti jau vykdomų maršrutų dažnius, buvo kviečiami teikti paraiškas Nereikšmingai pagalbai gauti. Iš viso paramai skirta 800 tūkstančių eurų suma, kuri atiteko šioms oro linijų bendrovėms: "Belavia", "Adria Airways", "Ukraine International Airlines", "Ryanair", "Turkish Airlines".
Maršrutų plėtros fondo veikla bus tęsiama ir šiemet, naują kvietimą teikti paraiškas paramai gauti Lietuvos oro uostai planuoja paskelbti dar šį mėnesį.
Išsiskyrė Palangos oro uostas
Vilniaus oro uostas per 2016 metus viršijo lūkesčius ir iš viso aptarnavo 3,8 milijono keleivių, tai — 14% daugiau negu 2015 metais.
Pagrindiniuose šalies oro vartuose skrydžių skaičius per praėjusius metus išaugo 5%. Iš Vilniaus keleiviai galėjo keliauti 62 kryptimis, iš kurių devyni — į Barį, Berlyno Šionefeldo oro uostą, Birmingemą, Ciurichą, Lidsą, Lvovą, Maltą, Nicą ir Reikjaviką, buvo pristatytos pernai.
Planuojama, kad 2017 metais naujų krypčių skaičius taip pat augs, atsiras reguliarūs skrydžiai į Geteborgą, Grenoblį, Miuncheną ir į pagrindinį Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą.
Lietuvos oro uostų "mažyliu" tituluojamas Palangos oro uostas praėjusiais metais parodė puikius rezultatus. Palyginus su 2015 metais, keleivių skaičius išaugo net 60% ir pasiekė 233 tūkstančius. Tai nutiko dėl dvigubai išaugus iš oro uosto vykdomų maršrutų skaičiaus.
2016 metais Palangos oro uoste oro linijų bendrovės pradėjo vykdyti skrydžius į Kijevą, Londono Lutono ir Stanstedo oro uostus, Minską ir Varšuvą. Pernai pajūrio oro uoste iš viso aptarnauta 3,9 tūkstančio skrydžių, tai — 17% daugiau negu 2015 metais.
Stabiliai veikė Kauno oro uostas
Kauno oro uoste keleivių skaičius 2016 metais išliko stabilus — buvo aptarnautas 741 tūkstantantis keliaujančiųjų. Skrydžių skaičius paaugo 2% ir pasiekė 7,6 tūkstančio.
Oro uoste veiklą pradėjo vykdyti dar viena žemų sąnaudų skrydžių aviakompanija, atsirado keturios naujos kryptys — Stavangeris, Eindhovenas, Olesiundas, Bergenas.
Nuo 2017 metų iš Kauno oro uosto tiesioginiu skrydžiu bus galima pasiekti ir Neapolį.
