VILNIUS, saus 17 — Sputnik. Sausio 17 dieną Nepriklausomybės aikštėje vyko iškilminga karių rikiuotė, kurios metu Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP) buvo įteikta naujai pasiūta kovinė vėliava, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Senoji KASP vėliava tarnavo nuo 1991 metų lapkričio 23-iosios, kuomet tuometinis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka Lietuvos kariuomenės dieną ją įteikė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) štabo viršininkui Jonui Gečui. Nauja KASP vėliava yra identiška senajai, bet išausta iš tvirtesnių medžiagų.
"Savanoris — tai ne tik žodis, bet ir turinys. Savanoriai — Lietuvos kariuomenės vertybių ir tradicijų tęsėjai. Jie — vienas iš kertinių akmenų savo krašto gynyboje", — sveikinimo kalboje sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Be to Karoblis atskirai padėkojo ir savanorių šeimos nariams ir darbdaviams bei paragino juos ir toliau visokeriopai remti savanorių pasiryžimą tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Krašto apsaugos pajėgų vadas vadas pulkininkas Arturas Jasinskas kvietė piličius prisidėti prie savanorių būrio.
"Kviečiu kiekvieną pilietį tapti drąsesniu, tapti supratingesniu, tapti kariu savanoriu, atsisakyti mažos dalies savo komforto, dėl savo šeimos, artimųjų ir visos Lietuvos, — sveikindamas karius sakė Jasinskas.
Tradiciškai renginyje buvo apdovanota geriausia KASP kuopa, parodžiusi geriausius kovinio rengimo ir karių savanorių lankomumo rezultatus. Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopai įteiktas pereinamasis geriausios kuopos apdovanojimas — atkurtas istorinis XIV amžiaus kalavijas.
Iškilmingoje rikiuotėje kartu dalyvavo Estijos ir Latvijos savanoriai, taip pat atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos atstovai, grojo Krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestras.
Vėliau Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos Savanorių pajėgų vadai pasirašė kasmetinį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, numatantį bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo, veiklos ir sporto renginiuose.
Šią dieną savanorių šventės proga pradėta nauja tradicija — diena su uniforma.
Kaip atsirado Savanoriškoji tarnyba
1991-ųjų metų sausio 17 dieną Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, 1998 metais reorganizuota į KASP).
Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, buvo išspręstas vienas esminis uždavinys — į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.
Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro štabas ir šešios rinktinės, apimančios visą Lietuvos teritoriją. Šiuo metu KASP tarnauja daugiau nei 4600 karių savanorių ir daugiau nei 500 profesinės karo tarnybos karių, kurie yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms, treniruojami kolektyvinei sąveikai su reguliariosiomis pajėgomis, rengiasi šalies gynybai teritoriniu pagrindu, taip pat teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Stiprinant šalies gynybinius pajėgumus 2016-2017 metais steigiamos naujos kuopos. 2016 metais savanorių pajėgos pasipildė kuopomis Šalčininkuose, Biržuose ir Kalvarijoje, o 2017 metais planuojama nauja kuopa Klaipėdoje.
