VILNIUS, saus 17 — Sputnik. Maskva yra pasiruošusi grįžti prie sienos su Estija ratifikavimo sutarties klausimo, su sąlyga, kad bus konstruktyvių žingsnių dvišaliuose santykiuose, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
"Kai sutartis buvo Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komitete, dėl to susitarimo vyko posėdžiai, o Talino retorika buvo visiškai netinkama, kad procesas tęstųsi nesukeliant mūsų visuomenės pasipiktinimo", — sakė Lavrovas per spaudos konferenciją antradienį Maskvoje.
Pasak jo, "Rusija pasiruošusi grįžti prie ratifikacijos proceso, ir apie tai ne kartą kalbėjo mūsų parlamentarai". Rusijos diplomatijos vadovas pridūrė, kad "jie jaučia rinkėjų nuotaiką, jie turi priimti sprendimą".
"Palaikysime šį procesą, tačiau tik esant tokiai sąlygai, kad santykiai judės konstruktyviai, o ne būnant nuolat įtemptai konfrontacijai", — pareiškė Lavrovas.
Dėl ko iškilo sienos klausimas?
Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Urmas Paetas ir Lavrovas 2005 metų gegužę Maskvoje pasirašė susitarimus dėl sausumos ir jūros sienos.
Tačiau Estijos parlamentas į šių sutarčių ratifikavimo įstatymą įtraukė preambulę dėl 1920 metų Tartu taikos sutarties galiojimo. Pagal tą sutartį sovietinė Rusija pirmoji pripažino Estijos valstybės nepriklausomybę, pagal ją ėjo ir ikikarinė siena.
Rusija Tartu taikos sutartį laiko tik istoriniu dokumentu ir Estijos parlamento sprendimą įvertino kaip bandymą užsitikrinti galimybę ateityje pareikšti teritorines pretenzijas Rusijai. Pretenzijos galėtų kilti dėl dviejų pasienio su Estija miestų. Estija ne kartą atmetė tokius priekaištus, bet Rusija vis tiek atsiėmė savo parašus po sienų sutartimi.
Estijos ir Rusijos konsultacijos dėl naujos sienų sutarties prasidėjo 2012 metų pabaigoje. 2014 metų vasarį Maskvoje buvo pasirašyti susitarimai dėl valstybinės sienos ir dėl jūros sienos Narvos ir Suomijos įlankose, taip pat susitarimas dėl diplomatinio nekilnojamojo turto. Šiuo dokumentu buvo numatyta, kad Estija ir Rusija, koreguodamos demarkacinę liniją, apsikeis vienodomis 128,6 hektarų teritorijomis.
Tačiau sutarties ratifikavimo procesas vėl įstrigo įsiplieskus krizei Ukrainoje ir smarkiai pašlijus santykiams tarp Maskvos ir Vakarų šalių.
