VILNIUS, saus 17 — Sputnik. Antradienį minimos 26-osios Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo metinės. Ta proga kariai savanoriai raginami dėvėti uniformą, kurią paprastai apsivelka per pratybas, praneša krašto apsaugos ministerija.
Savanorių pajėgų įkūrimo dieną skelbiama nauja tradicija — diena su uniforma. Kariai savanoriai įprastai dėvi karinę uniformą tik dalyvaudami pratybose, dažniausiai savaitgaliais, tačiau sausio 17-ąją atrodys kariškai ir ne tarnybos metu: ją užsivilks eidami į darbą, paskaitas, leisdami laisvalaikį.
Visoje Lietuvoje išsidėsčiusių KASP padalinių kariai dalyvaudami šioje iniciatyvoje, siekia stiprinti karių ir visuomenės ryšį, skleisti žinią apie savanorių pajėgas.
"Kviečiame Lietuvos žmones, sausio 17-ąją sutikus uniformą dėvintį karį savanorį, padėkoti jam už tarnybą, paspausti ranką ir pasveikinti su Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo diena", — ragina KASP vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Darius Masiulis.
KASP įkūrimo metinių renginiai
26-ųjų Savanorių pajėgų įkūrimo metinių renginiai prasidės 10:00 Šventomis Mišiomis Lietuvos kariuomenės įgulos Šventojo Ignoto bažnyčioje Vilniuje.
Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje numatyta iškilminga karių rikiuotė. Renginyje vyks iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija — ketvirtį amžiaus, nuo pat 1991-ųjų, tarnavusią kovinę KASP vėliavą pakeis naujai pasiūta kovinė vėliava.
Tradiciškai renginyje bus apdovanota KASP kuopa, parodžiusi geriausius kovinio rengimo ir karių savanorių lankomumo rezultatus. Jai bus įteiktas pereinamasis geriausios kuopos apdovanojimas — atkurtas istorinis XIV amžiaus kalavijas.
Ceremonijoje Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties) bus apdovanotas pulkininkas Jonas Semaška-Liepa. Lietuvos kariuomenės karininkas ir partizanas Jonas Semaška kovodamas su sovietų ginkluotosiomis pajėgomis žuvo 1947 metų sausio 21 dieną.
Po iškilmingos rikiuotės, minėjimo renginiai persikels į Vilniaus įgulos karininkų ramovę, bus atidaryta autentiškų Valstybinių simbolių, KASP/SKAT ženklų, plakatų, fotografijų ir kitų darbų paroda, surinkta iš įvairių Lietuvos savanorių kuopų (16:00).
Ramovėje bus pasirašytas metinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos savanorių pajėgų bendradarbiavimo kasmetinis planas, numatantis bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo, veiklos ir sporto renginiuose.
KASP — Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtis
1991-ųjų sausio 17-ąją po Sovietų sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti Lietuvos valdžią Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo.
Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, 1998 metais ji reorganizuota į KASP. Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. 2003 metais Krašto apsaugos savanorių pajėgos integruotos į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtį.
KASP rengia karius savanorius, siekdamos vystyti ir išlaikyti parengtus, perdislokuojamus, nustatytą laiką nustatytoje vietovėje išlaikomus pajėgumus, gebančius savarankiškai ir Lietuvos kariuomenės ar sąjungininkų sudėtyje, užtikrinti nacionalinių poreikių bei Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro štabas ir šešios rinktinės, apimančios visą Lietuvos teritoriją. Šiuo metu KASP tarnauja daugiau nei 4 600 karių savanorių ir daugiau nei 500 profesinės karo tarnybos karių, kurie yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms, treniruojami kolektyvinei sąveikai su reguliariosiomis pajėgomis, rengiasi šalies gynybai teritoriniu pagrindu, taip pat teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Stiprinant šalies gynybinius pajėgumus 2016-2017 metais steigiamos naujos kuopos. 2016 metais savanorių pajėgos pasipildė kuopomis Šalčininkuose, Biržuose ir Kalvarijoje, o 2017 metais — Klaipėdoje.
