VILNIUS, saus 17 — Sputnik. Seimo sausio 17 dienos posėdyje vienbalsiai pritarta naujajai Nacionalinio saugumo strategijai. Naujoji strategija skirta Lietuvos saugumo politikai, pasikeitus šalies saugumo situacijai.
Už dokumentą balsavo 107 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, vienas susilaikė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas pabrėžė, kad itin svarbu, jog Seimas šiuo klausimu parodė vienybę ir kalbėjo apie naujos strategijos poreikį šių dienų kontekste.
"Labai reikšminga, jog šiuo klausimu Seimas buvo vieningas. Nacionalinis saugumas yra labai svarbi ir jautri tema, ją liečiančiais klausimais turime sutarti, — sakė NSGK vadovas. — Naujoji strategija išryškina visas didžiausias grėsmes, kurios itin aktualios dabar, kai situacija regione keičiasi".
Bakas taip pat teigė, kad ši strategija — ryški žinutė mūsų partneriams: "Naujoji nacionalinio saugumo strategija dar vienas įrodymas mūsų partneriams, kad mes ieškome priemonių, kurios užtikrintų regiono saugumą. Turime atlikti ir savo namų darbus — prisidėti prie bendros Europos saugumo aplinkos kūrimo, investuoti į saugumą savo šalies ir regiono mastu".
Dokumente teigiama, kad potenciali karinė grėsmė Lietuvai ar kitai regiono šaliai nebėra tik teorinė. Prieš valstybę vienu metu gali būti taikomos tiek karinės, tiek kito pobūdžio priemonės.
Kaip didelę grėsmę saugumui įvardijamos užmaskuotos karinės, žvalgybinės grėsmės, taip pat informacinės bei kibernetinės grėsmės, ekonominė ir energetinė priklausomybė, terorizmas.
Svarbią vietą strategijoje užima ir tokios grėsmės kaip demografinė krizė, socialinė ir regioninė atskirtis. Keliami uždaviniai, kaip padėtį reikėtų pakeisti.
"Turime ir naujų iššūkių — reikia investuoti į saugios informacinės sistemos kūrimą, būti pasiruošus galimoms kibernetinėms grėsmėms. Be to, reikia skatinti žmonių įsitraukimą į saugumo sritį apimančius klausimus", — dėstė NSGK pirmininkas.
Kokia ji — nauja strategija?
Priimtu dokumentu įsipareigojama nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad jis vėliausiai 2018 metais pasiektų minimalų 2% šalies bendrojo vidaus produkto lygį, ir užtikrinti tolesnį tolygų finansavimo didinimą.
Strategijoje įtvirtinta, kad Lietuvos kariuomenę komplektuos mišriu principu iš profesinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir karių savanorių bei įvertins perėjimo prie visuotinės karo tarnybos modelio galimybes.
Lietuva įsipareigoja plėtoti savarankiškos ir kolektyvinės gynybos poreikius atitinkančią mobilizaciją ir priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas greitai ir sklandžiai dislokuoti sąjungininkų pajėgas Lietuvos Respublikoje ir joms veikti šalies teritorijoje. Strategija Lietuva įsipareigoja remti NATO gynybos planų rengimą ir reguliarų jų atnaujinimą, nuolat rengti pratybas.
Lietuva taip pat įsipareigoja toliau remti NATO plėtros ir partnerysčių politiką.
Lietuvos kariuomenę sustiprins 168 šarvuočiai už 1,6 mln>>
Strategijoje nustatyta, kad Lietuva savo nacionalinį saugumą suvokia kaip nacionalinio saugumo interesų apsaugą. Lietuvos Respublika nė vienos valstybės nelaiko savo priešu.
Gyvybiniais Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais yra įvardijami: suverenitetas, teritorijos vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka; pilietinė visuomenė, pagarba žmogaus ir piliečio teisėms bei laisvėms ir jų apsauga; taika ir gerovė valstybėje.
