VILNIUS, saus 23 — Sputnik. Sausio 23 dieną Klaipėdos krašto rašytojai, Mažosios Lietuvos metraštininkei Ievai Simonaitytei būtų sukakę 120 metų. Seimas, įvertindamas paskutiniosios Mažosios Lietuvos metraštininkės unikalumą, talentą, Klaipėdos krašto etnografinio savitumo garsinimą, 2017-uosius paskelbė Simonaitytės metais.
Ieva Simonaitytė — Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja, buities ir išskirtinių lietuvininkų likimų vaizduotoja gimė 1897 metų sausio 23 dieną Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje.
Rašytoja išsilavinimą pasiekė knygų skaitymu — būdama penkerių metų, susirgo tuberkulioze, visam gyvenimui liko luoša, negalėjo lankyti mokyklos. Augo be tėvo. Skaityti ir rašyti ją išmokė motina. Skaitė Bibliją, maldaknyges, giesmynus, kalendorius.
Simonaitytės kūrybos šaltiniu tapo gyvenimo patirtis ir įgimta dovana stebėti aplinką ir žmones.
Jaunystėje, vaikščiodama su lazdomis, Simonaitytė turėjo dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti mažus vaikus. 1912-1914 metais Simonaitytė gydėsi Augenburgo sanatorijoje Vokietijoje. Iš ten grįžo pasveikusi ir vertėsi siuvėjos amatu.
1921 metais, būdama 24 metų, Simonaitytė persikėlė į Klaipėdą. Ten baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. Dirbo Lietuvos konsulate, "Ryto" spaustuvėje korektore, "Prūsų Lietuvių balso" redakcijoje, vėliau Seimelio raštinėje mašininke ir vertėja.
Ten gyvendama įsitraukė į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje "Eglė", bendradarbiavo "Tilžės keleivyje" ir kitoje Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje.
Simonaitytės kūrybiniai polinkiai išryškėjo labai anksti. Kūrinėliai buvo spausdinami Mažosios Lietuvos laikraščiuose, tačiau iki 1935 metų Simonaitytės vardas literatūros pasaulyje buvo nežinomas.
Tais metais Simonaitytei už romaną "Aukštujų Šimonių likimas" paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija. Nuo 1936 metų Simonaitytė atsidėjo vien literatūriniam darbui, jai buvo paskirta pensija.
1938-1939 metais rašytoja gydėsi Šveicarijoje. Vokiečiams atplėšus Klaipėdos kraštą, Simonaitytė apsigyveno Kaune.
Nuo 1963 metų Simonaitytė gyveno Vilniuje. 1967 metais jai suteiktas Lietuvos TSR liaudies rašytojos vardas.
Simonaitytė mirė 1978 metų rugpjūčio 27 dieną Vilniuje. Jos paskutinis pageidavimas buvo išpildytas ir antkapyje užrašyta: "Jau lazdą padėjau, kelionė baigta".
