VILNIUS, saus 23 — Sputnik. Lietuviai, kaip ir kitų ES šalių gyventojai, yra linkę vis dažniau valgyti žuvį. Tai parodė Eurobarometro atliktų apklausų apie Europos Sąjungos (ES) vartotojų įpročius dėl žvejybos ir akvakultūros produktų rezultatai, praneša Žemės ūkio ministerija.
Apklausos duomenimis, 38% lietuvių bent kartą per savaitę valgo patiekalus iš žuvies (dažniausiai jais mėgaudamiesi namuose) — taip tik nedaug atsilikdami nuo ES šalių vidurkio (42%).
Žuvininkystės produktus valgo namuose
Namų virtuvė yra populiariausia vieta ir naujiems, neišbandytiems žuvies produktams paragauti — restoranus tokia proga renkasi tik 34% lietuvių. Kitose šalyse daugiau nei kas antras vartotojas naujų žuvies patiekalų ieško restoranuose, tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustų lietuvių išvis nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar kitose maitinimo įstaigose.
Dažniausiai valgydami žuvininkystės produktus namuose, Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse ir informaciją apie šiuos produktus sužino iš draugų ar šeimos narių.
Prekybos centrai ir turgus išlieka pagrindinėmis žuvų įsigijimo vietomis, kuriose lietuviai reguliariai perka šaldytą, šviežią ar konservuotą produkciją. Be to, gerokai labiau nei statistinis europietis mūsų vartotojas yra pamėgęs rūkytus, sūdytus, džiovintus ar marinuotus žuvies produktus.
Renkasi žuvį dėl naudos sveikatai ir gero skonio
Mūsų šalies, kaip ir daugumai Europos gyventojų, žuvies produktų nauda sveikatai yra vienas pagrindinių motyvų, skatinančių pirkti ir valgyti žuvį.
Tačiau įdomu tai, kad tokia pati dalis — net trys iš penkių — apklaustų lietuvių žuvį renkasi ir dėl gero skonio, kurį kaip svarbiausią priežastį nurodė ir kitų Baltijos regiono šalių (Latvijos, Estijos, Švedijos) bei Austrijos vartotojai.
Laibai svarbu, kokia kaina
Visoje Europoje atliktas tyrimas parodė, kad aukšta kaina yra pagrindinis trukdis pirkti ir valgyti daugiau žuvies, mitybos specialistų pripažįstamos sveiku ir naudingu maisto produktu.
Kainą kaip priežastį įvardino net 84% lietuvių (ES vidurkis — 58%).
Dar du trečdaliai mūsų šalies vartotojų nepatenkinti dabartiniu žuvies ir jo pardavimo vietų pasirinkimu. Šią priežastį, ribojančią dažnesnį žuvies vartojimą, įvardino tik kas antras europietis.
Nenuostabu, kad kaina ir šviežumas net trims ketvirtadaliams mūsų kraštiečių yra svarbiausias kriterijus renkantis žuvų produktus. Šiuo atžvilgiu gerokai skiriamės nuo statistinio europiečio, kurio sprendimą perkant žuvis vis dažniau lemia ir produkto kilmė, prekės ar kokybės ženklai, aplinkosauginiai, socialiniai bei etiniai motyvai. Kainą kaip svarbiausią aspektą įvardino 55% visų ES gyventojų.
Lietuviška žuvis nelabai populiari
Apklausa rodo, kad principas "rinkis žuvį lietuvišką" (ar bent jau europietišką) nėra populiarus: kitų šalių pirkėjai beveik dvigubai dažniau nei Lietuvos gyventojai renkasi savo regiono ar savo šalies žuvininkystės produkciją. Labiausiai lojalūs graikai, slovėnai ir švedai, mažiausiai — lietuviai, olandai ir slovakai.
Net 21 valstybėje iš 28 didesnė dalis pirkėjų pirmenybę teikia savo šalies žuvies produktams. Deja, net 41% lietuvių perkamos žuvies kilmė nėra svarbus pasirinkimo kriterijus (tokių vartotojų vidurkis ES šalyse sudaro tik 23%).
Šiuo aspektu mes išsiskiriame netgi iš savo kaimynų — latviai, estai ar lenkai savo šalies žvejų sugautos ar akvakultūros ūkių išaugintos žuvies parduotuvėse ieško net pusantro karto dažniau negu lietuviai.
Sugauta ar išauginta
Nors lietuviai labiau nei kitų ES šalių gyventojai dėmesį kreipia į žuvies kainą ir mažiau į kilmę, tačiau visų pirkėjų požiūris į laukines (jūrose ar ežeruose sugautas) ir akvakultūros ūkiuose išaugintas žuvis gana panašus — apie 30% labiau mėgsta sužvejotas žuvis, tiek pat vartotojų šiam aspektui neteikia reikšmės.
Įdomu tai, kad net 17% mūsų šalies pirkėjų netgi nežino, ar jų perkamos ir valgomos žuvys yra sužvejotos laisvėje ar išaugintos akvakultūros ūkyje.
Beveik dvigubai daugiau europiečių labiau patinka jūrų žuvies produktai, o lietuviai labiau linkę valgyti gėlavandenes žuvis.
Svarbiausia — tinkamuomo vartoti data
Nuo 2014 metų gruodžio 13 dienos taikomos naujos ES lygiu nustatytos taisyklės dėl informacijos apie vartotojams ir viešojo maitinimo įstaigoms parduodamus žvejybos ir akvakultūros produktus teikimo.
Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti skaidresnę rinką ir skatinti sąmoningesnį vartotojų pasirinkimą. Todėl Eurobarometro tyrimo metu gyventojų buvo teiraujamasi, ar dabar teikiama informacija apie žuvis yra aiški ir pakankama.
62% apklaustų Lietuvos gyventojų patvirtino, kad jiems informacija apie parduodamus žuvininkystės produktus yra tikrai ar bent iš dalies aiški ir suprantama.
Vartotojai beveik vienbalsiai (97% apklaustų lietuvių ir 94% apklaustų žmonių visoje ES) patvirtino, kad jiems labai svarbu žinoti perkamo produkto tinkamumo vartoti datą.
Beveik 90% pirkėjų aktualus ir produkto bei žuvies rūšies pavadinimas, šiek tiek mažiau (atitinkamai 78% Lietuvoje ir 85% visose ES šalyse) vartotojų domina produkto ankstesnio užšaldymo faktas.
Apklausos metu išryškėjo įdomus skirtumas — net pustrečio karto daugiau (arba 44%) europiečių svarbu ant etiketės (taip pat ir konservuotų ar paruoštų produktų) matyti informaciją apie naudotą žvejybos įrangą (pavyzdžiui, tralai, ūdos), tuo tarpu tokia nuo 2014 metų gruodžio privalomai teikiama informacija aktuali tik 17% apklaustų Lietuvos gyventojų.
Šis tyrimas, atskleisdamas bendrą ES gyventojų požiūrį ir pasirinkimus vartojant žvejybos ir akvakultūros produktus, išryškino ir tam tikrus vartotojų elgsenos atskirose valstybėse narėse skirtumus. Žuvims tampant vis populiaresniu patiekalu ir ant lietuvių stalo, reikia siekti, kad mūsų šalies vartotojai už priimtiną kainą galėtų dažniau mėgautis aukštos kokybės ir įvairesniais vietinės kilmės žuvų produktais.
Eurobarometras — tai 1973 metais įkurta Europos Komisijos tarnyba, tirianti ir analizuojanti viešosios nuomonės tendencijas visose valstybėse narėse bei šalyse kandidatėse. Žinodama plačiosios visuomenės požiūrį, EK gali geriau rengti teisės aktų pasiūlymus, priimti sprendimus ir vertinti savo darbą.
