Aleksandras Lipovec, Sputnik.
Europos Parlamento dešinieji surengė Vokietijoje Koblence konferenciją "Freedom for Europe", kurioje Prancūzijai atstovavo partijos "Nacionalinis frontas" lyderė Marin Le Pen. Savo emocingoje kalboje Le Pen pareiškė, kad šie metai, po praeitų metų Brexit Didžiojoje Britanijoje, taps kontinentinės Europos atbudimo metais. Baltijos šalys su tokiu kandidato į Prancūzijos prezidento postą požiūriu nesutinka.
"Šiandien egzistoja rizika, kad po Anglijos Brexit iš kitų ES šalių pusės atsiras daug iniciatyvų palikti euro zoną. Tokių svarbių šalių kaip Prancūzija, Nyderlandai ir Vokietija laukia daug rinkimų procedūrų. Todėl tokio politinio spaudimo, politinio populizmo seka labai paveiks Europos Sąjungos ekonomiką. Kas liečia "išėjimo efektą", tai,vėl gi, reikia apie tai klausti paprasto anglo, ar jie šiuo metu yra laimingi, kai Brexit dar nevisiškai įvyko? Nes pakeitimai rinkoje jau vyksta, svaro kursas krenta ir pragyvenimo lygis Anglijoje pabrango būtent tiems, kas daugiausiai ir siekė Brexit — paprastiems rinkėjams. Todėl, mano požiūriu, Brexit ekonominės sėkmės taip ir nepasiekė", — Sputnik Lietuva pasakė "DNB" Lietuvos skyriaus vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Anot jos, svarbiausia, kad informacija apie realią Anglijos ekonomikos padėtį būtų išgirsta ir adekvačiai suvokta kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau kol kas tokios garantijos nėra. Šiuo metu visokie "brexitai" bei Šengeno ir euro zonų palikimas — tai greičiau bandymai ištrūkti iš "migracijos spazmų", nei ekonominių. O Marin Le Pen mano, kad bendra Europos valiuta "nesujungia, o suvaržo" pagrindinių Europos ekonomikų plėtrą.
"Prancūzijai bendra valiuta — tai instrumentas sugriauti ekonomiką… Negalima teigti, kad tai, kas tinka Vokietijai, taip pat tiks Prancūzijai ir Ispanijai. Tačiau Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos ekonomikos neveikia savarankiškai, atitrūkus nuo valstybės, tautos ir jos įvairovės. Siūlyti visiems vieną valiutą — tai smurtauti prieš Europą", — pažymėjo Le Pen.
Lietuvos ekonomistai nepalaiko tokios nuomonės ir mano, kad potencialus Paryžiaus euro atsisakymas gali jam brangiai apsieiti.
"Brexit efektas" Prancūzijoje turės didesnes pasekmes, nei Britanijoje, nes Prancūzija — ne iš tų šalių, kurios daug eksportuoja. Jeigu Britanija — gryna eksportuotoja, tai Prancūzija — ne. Visų pirma, tai reiškia, kad grįžimas prie franko, dar labiau padidins kainas Prancūzijoje. Antra, jau dabar Prancūzijos skola labai aukšta tiek valstybės, tiek privačiame sektoriuje. O tai reiškia, kad "pinigų kaina" padidės dar labiau ir grąžinti skolas bus dar sunkiau. Todėl toks Prancūzijos euro zonos palikimo scenarijus aiškiai bus su "minusu", — mano Rojaka.
Kas liečia "mažas" šalis, tai bendros valiutos atsisakymas labai nepaveiks jų ekonomikų.
"Euro zonos palikimas — ilgas procesas, kuris tarp kita ko numato produkcijos importą be muitų, o tai reiškia, kad teks grąžinti privalomą įmoką į Europos iždą — šiuo metu tokią įmoką moka Šveicarija ir Norvegija. Todėl panašus euro zonos palikimas neturės ekonominės įtakos mažoms valstybėms. Tačiau tai gali sudaryti didelio psichologinio spaudimo sąlygas bei neigiamai paveikti investavimą", — mano Rojaka.
Tuo pat metu pinigų politikos atžvilgiu labai gera yra Lenkijos patirtis, kuri taip ir neatsisakė savo zloto euro naudai.
"Lenkija — didelė šalis, iš 2008-2009 metų krizės išėjo su mažais nuostoliais nuosavos valiutos dėka. Lenkai gamina pakankamai daug prekių ir produktų, kuriuos patys ir vartoja. Todėl sureguliuoti visus ekonominius momentus fiskalinės ir pinigų politikos pagalba jiems buvo lengviau. O mažai šaliai, tokiai kaip Lietuva, kuri daugiau eksportuoja, nei importuoja, atlaikyti nepasitikėjimo pinigų politika spaudimą daug sunkiau", — baigė Rojaka.
