VILNIUS, saus 29 — Sputnik. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio — prestižinio architektūros žurnalo "ArchDaily" konkurse jis nominuotas geriausio 2017 metų kultūros objekto kategorijoje, pranešė portalas madeinvilnius.com.
Kasmet žymiausi architektai teikia savo projektų kandidatūras dešimtyse kategorijų. VU Gyvybės mokslų centras išsiskiria ląstelių konjunktūrą primenančiu eksterjeru, gamtos įkvėptomis tekstūromis, ryškiomis linijomis bei tvarka.
Vilniaus universiteto akademiniame miestelyje Vilniuje, Saulėtekio alėjoje 9, šalia jau pastatyto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro praėjusių metų kovą buvo atidarytas naujas mokslinių tyrimų ir studijų reikmėms pritaikytas Gyvybės mokslų centras.
Mokslų centro darbuotojų pagrindą sudaro Vilniaus universiteto Biotechnologijos ir Biochemijos institutų ir Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai.
Centro projektą įgyvendino Vilniaus universitetas su partneriais — Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutu. Pagrindinis projekto tikslas — sukurti gyvybės mokslų tyrimų ir studijų centrą, skirtą biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms.
Jungtinio gyvybės mokslų centro darbuotojų pagrindą sudaro Vilniaus universiteto Biotechnologijos ir Biochemijos institutų ir Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai. Šis projektas yra bene vienintelis iš Lietuvoje įgyvendinamų slėnių programų projektų, kuriame vienas pagrindinių prioritetų yra jaunimo problemų sprendimas ir pasauliniu mastu konkurencingų studijų plėtojimas.
Pastate taip pat veikia zoologijos muziejus, kuriame nuolatinėje ekspozicijoje galima pamatyti apie 3000 rūšių vabzdžių, moliuskų, vėžiagyvių ir kitų bestuburių, 200 rūšių žuvų, 60 rūšių roplių ir varliagyvių, 716 rūšių paukščių ir 66 rūšių žinduolių iškamšų, kaulų ir ragų.
Viso pastato plotas siekia 24 tūkstančius kvadratinių metrų, pagal gyvybės mokslų studijų programas studijuoja apie 800 studentų, 160 doktorantų, dirba 200 mokslinio-pedagoginio personalo. Jiems įrengtos 24 auditorijos, 10 mokomųjų mokslinių laboratorijų, 3 kompiuterių klasės, 23 moderniausia įranga aprūpintos atviros prieigos mokslinės laboratorijos, savarankiškoms studijoms skirtos darbo vietos.
Centre atviros prieigos principu veikia 9 biotechnologijų ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrai. Šalia pagrindinio pastato 2016 metų rudenį buvo atidarytas ir biotechnologijų verslo inkubatorius, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms, dirbančioms gyvybės mokslų ir susijusiose srityse.
VU Gyvybės mokslų centro architektų komandą sudarė Gintaras Čaikauskas, Miroslav Šejnicki, Virginija Venckūnienė ir Vytenis Raugala, projektui vadovavo VU profesorius Juozas Rimantas Lazutka. Viso investicijos į projektą siekė 43 milijonų eurų.
