VILNIUS, saus 31 — Sputnik. Lietuvos kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis sausio 31 dieną švenčia gimtadienį — 80 metų.
Adomaitis gimė Šiauliuose. Baigęs Vilniaus universiteto fizikos ir matematikos fakultetą, 1959–1962 metais studijavo Vilniaus konservatorijos Aktorinio meistriškumo katedroje. 1963 – 1967 metais dirbo Kauno dramos teatre.
Nuo 1967-ųjų Adomaitis vaidino Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. Adomaitis sukūrė per 100 vaidmenų – daugiau negu 50 teatro scenoje ir apie 60 kino filmų aikštelėje. Įkūnydamas didikus, menininkus, kaimo žmones, jis stengdavosi ne pats tapti personažu, bet kiek įmanoma personažą priartinti prie savęs.
Pats Adomaitis išskiria tokius savo vaidmenis — Mindaugas ("Mindaugas"Justinas Marcinkevičius, 1969 metai), Džordžas. ("Pelės ir žmonės" John Steinbeck, 1966 metai), Edgaras ("Vaidiname Strindbergą" Friedrich Dürrenmatt, 1974 metai) ir kiti.
Svarbiausi Adomaičio kino vaidmenys aukštai įvertinami visame pasaulyje. "Niekas nenorėjo mirti" UNESCO įrašė į svarbiausius pasaulio kūrinių sąrašą. Tarp kitų žinomiausių aktoriaus darbų — "Tas saldus žodis — laisvė", "Jausmai", "Kentaurai", "Faktas" ir kiti.
Adomaičio vaidyba ne vieną kartą buvo įvertinta aukščiausiais apdovanojimais.
Sputnik Lietuva surinko kelias Adomaičio citatas, kurios atspindi gilią aktoriaus amenybę.
Apie aktorystę
"Tikras aktorius yra tas, kuriam namie "ankšta", kurį kankina noras palikti artimuosius, mylimąją ir netgi patį gyvenimą. Tik scenoje jis jaučiasi kaip namuose".
Apie savo gyvenimo misiją
"Aš taip supratau savo asmeninę misiją. Man buvo svarbiau ne personažo formą surasti, bet būti savo personažo advokatu. Nebūtinai pateisinti jį, bet atsakyti į klausimą "kodėl?". Man visada tai buvo įdomu," — sako save kaip teatrą mylintį fiziką apibūdinantis aktorius.
Apie pinigus
"Pinigas pridaro žmogui problemų. Kartą, kai filmavausi su garsiu italų aktoriumi Džankarlu Džaniniu (Giancarlo Giannini) Italijos ir "Mosfilmo" juostoje "Gyvenimas puikus", truputį pavydėjau jam, žinoma, pagrindinio vaidmens (nors filmas išėjo labai prastas), bet visiškai nepavydėjau jam nei honoraro, nei jo rūmų, į kuriuos buvo pakvietęs į svečius. Tarnai, banketas, prabanga, terasos, iš kurių visa Roma po kojomis, bet pagalvojau, kiek jam rūpesčių, kiek jam rūpesčių…"
Apie žmoną
"Taip, Eugenija buvo puiki žmona, beveik viena užaugino tris mūsų sūnus. Tačiau tik jos netekęs supratau, kad jai buvau prastas vyras. Matyt, mes, vyrai, esam kiek kvailoki, mes dažnai bėgam paskui kažkokią mus patraukusią idėją, mintį, darbą, veiksmą, ir mes nebematom to, kas yra čia, dabar, pašonėj. Be abejo, aš buvau iš tų kvailių vyrų, kurie gali dėl idėjos atsisakyt to, ką pats gyvenimas, Dievas siūlo, krenta į rankas gėrybės. Aš buvau taip patrauktas teatro ar prisirišęs prie teatro, vedamas teatro, kad buvau labai prastas vyras savo žmonai".
Apie šiuolaikinį pasaulį
"Galimybės, be abejo, dabar – fantastiškos. Pasaulis taip maišosi, nuolat vyksta kažkokie judėjimai".
Apie žmonės
"Oi, Dieve Dieve, jeigu žmonės būtų tobuli, tai būtų labai nuobodu gyvent. Visiškai nebūtų jokių konfliktų, problemų, dramaturgijos nebūtų, nebūtų konfliktinių situacijų, ir tai būtų košmaras. Bet ne, vis dėl to, kad žmonės būtų mūsų laikais patvirkę. Juk nebuvo nė vieno momento Žemėje, kad nebūtų kur nors karo. Kad žmones nepjautų vienas kito, nežudytų, nenaikintų. Na, kaip tai padaryt? Niekaip nepadarysim, ir to proceso neišeis sustabdyt… Kaip tai padaryti, niekas nežino. Ir aš nežinau. Aš nieko nežinau. Kažkuris iš išminčių yra pasakęs: "Daug labai žinojau ir galų gale nieko nežinau".
