VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai grupė feminisčių kviečia minėti ne tik Vasario 16-ąją, bet ir vasario 17-ąją. Tą dieną prieš beveik šimtmetį surengta protesto akcija, reikalavusi įtraukti moteris į Lietuvos Tarybos sudėtį, praneša žmogaus teisių portalas "Mano teisės".
Iniciatorės sako, kad tokios dienos minėjimas visuomenei primintų moterų indėlį į valstybės atkūrimą bei padėtų suvokti, kad Nepriklausomybės Akto signatarėmis moterys netapo, nes nebuvo laikomasi anksčiau joms duotų pažadų. Iniciatyvinė grupė vasario 17 dieną siūlo pavadinti Nacionaline emancipacijos diena, o jos steigėjais gali tapti visi, pasirašę internetu platinamą kreipimąsi.
"Gerai žinoma, kad moterų tarp Vasario 16-osios Akto signatarų nėra, tad ir jų indėlis atkuriant valstybę sumenkinamas. Nutylima, kad taip nutiko, nes tautinio atgimimo lyderiai, nesilaikydami Didžiojo Vilniaus Seimo ir Petrapilio konferencijos nutarimų, įtvirtinusių lygias abiejų lyčių teises būsimajame Seime, neįtraukė nė vienos moters į Lietuvos Tarybos sudėtį", — sako viena iš kreipimosi iniciatorių, lygiateisių galimybių ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Dokumente pabrėžiama, kad tokia padėtis daug kam atrodė neteisinga — 1918 vasario 17-ąją Kaune buvo surengtas protestas, kiek vėliau Lietuvos Tarybai įteikta peticija, kurią pasirašė 20 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Nors Tarybos sudėties pakeisti nepavyko — tuomet pažadai taip ir liko pažadais —, tačiau jau 1918 metų lapkritį Laikinojoje Konstitucijoje moterims suteikta rinkimų teisė. Taip aktyvių moterų dėka Lietuva atsidūrė tarp šalių, anksčiausiai sulyginusių vyrų ir moterų balsavimo teises.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė pabrėžia, kad Nacionalinės emancipacijos dienos įsteigimas primintų, jog pilietinis ir politinis aktyvumas nesibaigia vien tik dalyvavimu rinkimuose.
"Lyčių nelygybė neišnyko, ir dar yra daugybė socialinių ir politinių klausimų, kuriuos reikia diskutuoti bei spręsti, pradedant politine reprezentacija, valstybės kišimusi į tai, ką mums daryti su savo kūnais, baigiant lyčių stereotipais, negatyviai veikiančiais mūsų kasdienybę ir pasirinkimus", — apie tokios dienos steigimo būtinybę sako Jakniūnaitė.
Anot menotyrininkės Laimos Kreivytės, moters simbolinė vertė Lietuvoje dabar sudaro vieną ketvirtąją vyro vertės. Kreivytė tą proporciją nustatė, remdamasi Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimu Nepriklausomybės laikotarpiu: per 25 metus apdovanoti 158 vyrai ir 31 moteris.
"Šis santykis, galiojantis ir kitose srityse, tapo tokiu įprastu, kad net nepastebime. Pasak Tarptautinio valiutos fondo vadovės Christine Lagarde, jei visuomenės keisis tokiu greičiu kaip dabar, pajamų nelygybė turėtų išnykti po 170 metų. Pribrendome pokyčiams, o jaunoji nepriklausomybės karta artėjantį Lietuvos šimtmetį turi švęsti kaip lygi — kokios lyties bebūtų", — sako menotyrininkė.
Nacionalinės emancipacijos dienos pirmasis minėjimas planuojamas jau šiais metais. Vasario 17 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje vyks diskusija "Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje: pokytis įmanomas". Renginyje kalbėtojos ir kalbėtojai, pasiremdami feministinėmis idėjomis, svarstys, ką daryti, kad lyčių lygybės ir demokratijos pokyčiai taptų įmanomi Lietuvoje.
