VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Rusijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva įvertino Rusijos ir Lietuvos santykius dabartiniame etape.
– Gerbiamas ambasadoriau, pirmiausia leiskite Jus pasveikinti su profesine švente, Rusijos diplomatijos darbuotojo diena, ir palinkėti jums sėkmės darbe.
Jūs atstovaujate Rusijai Lietuvoje. Ką iš savo patirties galėtumėte pasakyti apie darbo šioje šalyje specifiką?
— Ačiū už sveikinimą! Man tai nėra tik profesinė šventė: aš dirbu Rusijos užsienio reikalų ministerijoje daugiau kaip 40 metų, be to, esu jau ne pirmos kartos diplomatas, todėl man tai yra šeimos šventė. O dabar apie darbo šioje šalyje specifiką ir Rusijos ir Lietuvos santykius.
Pirma, Lietuva — tai kaimyninė šalis, kuri yra itin svarbi Rusijai, kaip jūs suprantate. Galima sakyti, Lietuva yra ta vieta, kuri jungia mus su Kaliningrado sritimi, Rusijos Federacijos subjektu. Per Lietuvą važiuoja keleiviai į Kaliningrado sritį ir atgal į Rusiją, gabendami kroviniai, į Kaliningrado sritį tiekiama elektros energija ir dujos.
Antra, Lietuvoje gyvena mūsų tautiečiai — jie sudaro apie 5% šalies gyventojų. Tai žymiai mažiau nei Latvijoje ir Estijoje, bet rusų diaspora Lietuvoje labai svarbi. Mums, Rusijos ambasados atstovams, rūpi jų teisinė padėtis, mokymosi rusų kalba galimybės ir daug kitų klausimų. Palaikyti santykius su diaspora — viena svarbiausių mūsų užduočių.
Ir pagaliau dar viena ypatybė: santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos dabar patiria krizę, ir ne dėl Rusijos kaltės.
Žinoma, mes nepatenkinti tokia situacija. Ji nepalanki mūsų šalių žmonių ilgalaikiams interesams, ir aš galvoju, kad laikui bėgant ir mūsų partneriai iš Lietuvos prieis prie tos pačios išvados.
– Lietuva ir Rusija užmezgė diplomatinius santykius prieš 25 metus, 1991 metų rudenį. Kaip apibūdintumėte šių dviejų šalių santykius šiandien? Ar tai tik krizė?
— Per ketvertį amžiaus diplomatiniai santykiai tarp šių dvieju šalių perėjo skirtingus etapus — ir pakilimo, ir vystymo, ypač pačioje pradžioje; paskui atėjo atoslūgis, ir dabar, pasikartosiu, jau trečius metus iš eilės šie santykiai patiria krizę. Be to, tarp mūsų jau nevyksta politinis dialogas, dominuoja neigiami reiškiniai ekonominiuose santykiuose.
Pavyzdžiui, 2011-iais metais prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Lietuvos sudarė 7 milijardus dolerių. Nuo 2014 metų ji pradėjo smarkiai mažėti, ir 2015 metais sumažėjo iki 40%; preliminariais duomenimis, 2016 metų sausio-spalio mėnesiais prekybos apyvarta tarp dviejų šalių sumažėjo iki 18,5% ir sudarė 2,3 milijardus dolerių. Tuo pačiu metu, Rusija ir toliau lieka pagrindinė prekybos partnerė Lietuvoje, bet, manau, neilgam, nes tarpusavio ekonomikos kritimo tempai yra akivaizdūs.
Taigi, turiu pasakyti, kad 25 metų diplomatinių santykių sukaktį mes pasitinkame liūdnai.
– Lietuva, kaip NATO narė, artimiausiu metu įsipareigojo padidinti savo išlaidas gynybai iki 2,5%. Jau seniai šalis akivaizdžiai laikosi militarizacijos krypties. Šalis išleidžia milžiniškas pinigų sumas ginkluotei, savo teritorijoje rengia karinius mokymus, priima tarptautinio NATO bataliono karius.
Kokia yra Rusijos pozicija šiuo klausimu, o taip pat dėl nuolatinės Šiaurės Atlanto Aljanso kariuomenės rotacijos Lietuvoje?
― Mes labai įdėmiai stebime NATO suvienytųjų karinių pajėgų didėjimą Rytų Europoje ir, be abejo, Lietuvoje.
Savo veiksmus didinant ginkluotąsias pajėgas Aljansas pateisina, mūsų manymu, išgalvotu pretekstu, siekdamas apginti valstybes NATO nares nuo galimos Rusijos agresijos, ir šis tikslas keliamas visose srityse. Vadinamąsias Aljanso šalių karinio kontingento rotacijas, tariamai rengiamas bendrų mokymų intensyvumui didinti ir efektyviai sutramdyti Maskvą, mes suvokiame kaip būdą efektyviai apeiti ankstesnius susitarimus nedislokuoti papildomų bloko karinių objektų šalia Rusijos sienų. Kaip žinoma, pastaraisiais metais gana didelėje teritorijoje aplink Rusiją NATO atidarė šimtus karinių bazių. Nuolatinis NATO pajėgų didinimas šalyse, kurių sienos ribojasi su Rusija, ir konstruktyvaus dialogo nebuvimas verčia mus imtis rimtų atsakomųjų priemonių. Būtent dėl šių priežasčių mes nusprendėme suburti naujus karinius padalinius Rusijos vakaruose ― aš kalbu apie tris divizijas, susikūrusias 2016-aisiais metais. Be to, Kaliningrado sritis buvo aprūpinta šiuolaikine ginkluote.
Aš atkreipiau dėmesį į rengiamas Lietuvos gyventojų apklausas dėl NATO batalionų dislokacijos ir dėl viso šalyje vykdomo militarizacijos proceso. Dauguma lietuvių patenkinti tuo, kas vyksta. Bet ar gyventojai suvokia, kad dislokavus naujus NATO padalinius ir paaštrėjus Aljanso santykiams su menamais "priešais", šalis gali tapti karo veiksmų arena? Šiuo atveju, Lietuvos teritorijoje išdėstyti Aljanso padaliniai taps prioritetiniais Rusijos karinių pajėgų taikiniais.
Aš labai norėčiau, kad Lietuvos gyventojai gerai įvertintų pavojingas šių sprendimų pasekmes ir suvoktų, kad NATO kontingentų išsidėstymas Lietuvos teritorijoje ― tai ne saugumo garantas, o atvirkščiai, situacijos paaštrėjimas regione ir visoje Europoje.
– Dviejų šalių, Rusijos ir Lietuvos, visuomenė įdėmiai stebi įvykių, susijusių su tvoros pasienyje su Kaliningrado sritimi statyba, eigą. Lietuvos premjeras mano, kad ši priemonė padės užtikrinti ekonominį saugumą šalyje. Tačiau Lietuvos ekonomistai dar nespėjo apskaičiuoti projekto kainos, kai Seime pasklido kalbos, kad Kaliningradą reikia atiduoti Europai.
Kaip Jūs vertinate šiuos įvykius?
― Deja, "tvoros statybos karštligė" ― pavadinkime taip šį reiškinį ― nepaliko nuošaly Lietuvos, ir šalis taip pat įsitraukė į šį procesą. Nežinau, kokį tikslą turi šio plano autoriai. Kalbant apie ekonominį saugumą, tai jis pasiekiamas ne tvoras statant, o kitais būdais. Be to, Rusija gali glaudžiau bendradarbiauti su Lietuva kovoje su teroro grėsmėmis, užtikrinant sienų apsaugą―mes turime tokių pasiūlymų, ir būtų galima pradėti juos realizuoti.
Esu tikras, kad visos panašaus pobūdžio sienos ir tvoros ― paminklai ribotam politikų mąstymui. Puiku, jei jie tampa istorinėmis vertybėmis, kaip, antai, Didžioji Kinijos siena arba Berlyno siena, kuri buvo sudaužyta į šipulius ir jos nuolaužos saugomos įvairiose pasaulio šalyse.
Kalbant apie Kaliningrado atidavimą Europai, tai ši mintis nėra oficiali Lietuvos Parlamento, Vyriausybės ar URM pozicija. Tai vieno žmogaus ― deputato Lino Balsio ― iniciatyva, kuris, pareiškęs tokią mintį, švelniai tariant, "pakišo kiaulę" savo šaliai. Balsys pademonstravo, kad visai nežino istorijos, nes 1945-ųjų metų Potsdamo konferencijoje Kaliningrado (Karaliaučiaus) klausimas buvo išspręstas ir jokie terminai nenustatyti.
Tie, kurie rodo iniciatyvą Europoje atkurti sienas, nustatytas po karo, pamiršta arba nutyli faktą, kad po Antrojo pasaulinio karo Karaliaučius buvo priskirtas TSRS, o Lietuva, savo ruožtu, "pasipildė" Vilniaus ir Klaipėdos kraštais. Ir jei puoselėtume sienų peržiūros idėją, kas tuomet liktų Lietuvai? Siūlyčiau ponui Balsiui ir jo šalininkams rimtai apie tai pagalvoti.
– Antra pagal skaičių Lietuvos tautinė mažuma yra rusai. Kaip jūs vertinate jų padėtį šalyje? Kokia yra šiandienos situacija Lietuvoje su rusų mokyklomis ir Rusijos televizijos kanalų transliacijacija?
― Situacija yra sudėtinga. Lietuvos vadovybė tęsia nuoseklų rusų mokyklų puolimą, o pastaruoju metu šis procesas paspartėjo Vilniuje. Per pastaruosius dvejus metus sostinėje uždarytos dvi rusiškos mokyklos, viena iš jų ― "Senamieščo" ― būvo uždaryta prieš keletą dienų. O tokiuose miestuose kaip Kaunas ir Šiauliai šiandien liko tik po vieną rusišką mokyklą.
Šiuo metu Lietuvoje yra 30 rusų mokyklų, o 1990 metais jų buvo 85 ― įspūdingi pokyčiai!
Lietuvos vadovybės politika, susijusi su rusų mokyklomis, mūsų nuomone, pažeidžia tautinių mažumų teisę įgyti išsilavinimą gimtąja kalba. Mes kreipiame rimtą dėmesį į šią problemą, nuolat aptariam ją atitinkamose tarptautinėse organizacijose, ir tai darysim ateityje.
Kas susiję su rusų žiniasklaida Lietuvoje, pagrindinis smūgis suduodamas televizijos kanalams, kaip efektyviausiems informacijos šaltiniams.
Rusijos užsienio reikalų ministerija mano, kad šis rusų žiniasklaidos engimas prieštarauja pagrindiniams tarptautiniams žodžio laisvės standartams. Priėjome prie to, kad iš Lietuvos išvyti rusų žurnalistai, atvykę aprašyti Rusijos opozicijos sueigos Lietuvoje.
2015 metų rudenį Lietuvoje įsigaliojo Viešosios informacijos įstatymo pataisos, kurios buvo priimtos, atsižvelgius į prezidentės iniciatyvą. Naujovės yra skirtos apsaugoti šalį ir visuomenę nuo priešiškos propagandos ir dezinformacijos. Anot jų, yra nustatytos baudos už pažeidimus. Šie pakeitimai išplėtė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos komisijos teises. Taigi, Komisija daug kartų uždraudė Rusijos televiijos kanalų transliacijas, taip pat įpareigojo šalies kabelinės televizijos tinklus iš pagrindinio paketo pašalinti tokius populiarius TV kanalus, kaip "RTR-Planeta" ir "NTV-Pasaulis". Dabar jie pasiekiami tik už papildomą mokestį. Šiuo metu kanalą "RTR-Planeta" draudžiama transliuoti tris mėnesius.
Baigdamas noriu priminti, kad pagrindinė žvalgybos agentūra Lietuvoje, Valstybės saugumo departamentas (VSD), kiekvienais metais rengia ataskaitą, kurioje užfiksuotos "pagrindinės grėsmės Lietuvos saugumui". Ir šiose ataskaitose "grėsme" vadinamos rusų mokyklos, žiniasklaidos priemonės ir rusų kalba leidžiami leidiniai.
Jiems klijuojamos etiketės "penktoji kolona", "Kremliaus agentai " ir panašiai. O Rusų ambasada Lietuvoje VSD pranešimuose vadinama pagrindinių Rusijos šnipų centru.
Per artimiausius du mėnesius VSD parengs eilinę ataskaitą; pažiūrėsime, ką jie pavadins agentais šį kartą.
– Nepaisant esamų problemų Lietuvos-Rusijos santykiuose, ar abi šalys turi vilties pagerinti juos, perkelti į naują lygį? Ir ko, jūsų nuomone, reikia imtis?
— Aš tvirtai ir atvirai galiu pasakyti, kad Rusija tikisi pagerinti santykius su Lietuva. Mes tam esame pasirengę, tačiau nieko nereikalaujame, nesiūlome jokių vertybių, nieko nesistengiame mokyti, kaip elgtis ir kaip gyventi.
Bet, deja, jei kalbėtume apie Lietuvą, tokios iniciatyvos mes nematome. Priešingai, oficialiai Vilnius pasirinko apriboti ir pristabdyti santykius su mūsų šalimi. Manau, tai laikinas reiškinys, ir šiandien, sakykim, vyksta išoriniai procesai, kurie turės įtakos Lietuvai ir jos užsienio politikai — turiu omenyje Rusijos ir JAV santykių pagerėjimo galimybę.
Pačioje Europos Sąjungoje taip pat vyksta procesai, kurie rodo skirtingus požiūrius į sankcijų prieš Rusiją klausimus, ir yra šalių, kurios atvirai pasisako prieš — į šį veiksnį tikriausiai turės atsižvelgti ir Lietuva, kaip ES narė. Galiausiai, parlamento rinkimų metu Lietuvoje į Seimą ir Vyriausybę atėjo nauji žmonės, kurie, galbūt, taip pat norės permąstyti santykius su savo kaimyne Rytuose — Rusija.
Ko reikia imtis? Manau, užsiimti bendra veikla sprendžiant esamas problemas, ypač ekonomikos ir energetikos, kultūros, švietimo ir sporto, turime kurti bei plėtoti regioninius ryšius visais lygiais, dirbti, siekiant pagerinti tarptautinių santykių atmosferą, daryti viską, kas įmanoma mūsų tautų labui.
Būdų bendradarbiauti daug, ir Rusija yra pasirengusi aktyviai dalyvauti šiame procese.
