Iš pradžių senovinis dvaras ant kalvos Vilniaus priemestyje priklausė Lietuvos didikams. Tai buvo viena iš jų vasaros rezidencijų. 19 amžiuje ją nusipirko rusų inžinierius Aleksejus Melnikovas, atvykęs į Vilnių tiesti geležinkelio Peterburgas-Vilnius. Dvarą jis padovanojo savo dukrai Varvarai Melnikovai, kuri vėliau tapo Aleksandro Puškino sūnaus Grigorijaus žmona.
Į Vilnių Grigorijaus Puškino šeima atvažiuodavo vasarai, o žiemai išvykdavo gyventi į Michailovskoje (Pskovo gubernijoje). Po sodybos Michailovskoje pardavimo Rusijos Akademijai, Grigorijus ir Varvara Puškinai 1899 metais persikėlė į Markučius. Čia jie praleido likusį savo gyvenimą ir buvo palaidoti šalia Grigorijaus pastatytos koplyčios.
Didžiojo rusų poeto marti pasistengė dvaro interere Markučiuose išlaikyti sodybos Michailovskoje stilių. Židinys, krosnys ir kai kurie baldai Markučiuose buvo padaryti pagal Puškino giminės sodybos kopijas.
Iš Michailovskoje buvo atvežti ir kai kurie unikalūs, priklantys pačiam Aleksandrui Puškinui daiktai. Namas Markučiuose, dar esant gyviems Varvarai ir Grigorijui, galėjo būti laikomas didžiojo poeto muziejumi. O 1948 metais čia oficialiai buvo įsteigtas Literatūrinis muziejus, kuriame surinkta daugiau nei aštuoni tūkstančiai autentiškų eksponatų.
