VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Kadangi perskaityti tikslius Parnidžio kopos saulės laikrodžio duomenis be ypatingo pasirengimo ne visada būna itin paprasta, paruoštas visus čia vaizduojamus simbolius aiškinantis sąrašas, o nuo šių metų Neringos turizmo informacijos centre rasite ir naujai išleistą lankstinuką, kuriame detaliai išdėstytas ne tik laikrodžio veikimo principas, bet ir runų bei švenčių piktogramas išaiškinantis planas, laikrodžio-kalendoriaus schema, supažindinama su jo istorija ir atsiradimo kontekstu, praneša Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras "Agila".
Šis keturiomis (lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų) kalbomis išleistas leidinys puikiai pasitarnaus kiekvienam, pasiryžusiam užkilti ant Parnidžio kopos ir ne tik išsamiai susipažinti su didžiausiu Baltijos šalyse saulės laikrodžiu, bet ir perskaityti jo rodmenis, prisiliesti prie senovės kultūrų žinių ir palikimo.
Saulės laikrodis-kalendorius, puošiantis 53 metrų aukščio Parnidžio kopą Nidoje, pastatytas dar 1995 metais. Šis architekto Ričardo Krištapavičiaus, etnokosmologo profesoro Liberto Klimkos ir skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūrinys — sudėtinga, tiksli ir kompleksiška sistema, atspindinti ne tik tikrąjį vietinį laiką, tačiau ir svarbiausius gamtos reiškinius, sezoninių darbų terminus, šventųjų vardo dienas, mėnulio fazes.
Toks tikslus ir sudėtingas laikrodis-kalendorius galėjo būti pastatytas tik vienintelėje vietoje Lietuvoje — būtent šiame aukštame Kuršių nerijos taške, iš kurio atsiveria absoliutus matematinis horizontas — jokioje kitoje šalies vietoje nepavyktų stebėti tiek saulėtekio, tiek saulėlydžio, atsisukus į bekraštes vandens platybes — juk tik čia, ant Parnidžio kopos matoma, kaip ryte saulė pateka iš Kuršių marių, o vakare nusileidžia į Baltijos jūrą.
Šis saulės laikrodis-kalendorius unikalus ir savo tekstiniu-vizualiniu apipavidalinimu — jį puošia autentiškos senovinės kalendorinės runos, o šventes žymi piktogramos iš medinės kalendorinės devynerių lapų knygelės, datuojamos 1638 metais. Kalendoriniai runų ženklai laikrodžio kūrėjų buvo pasirinkti kaip Baltijos šalių kultūrinė jungtis.
