Šeštadienį vyrų sprinte Tomas Kaukėnas ne tik greitai įveikė pirmojo rato distanciją, tačiau ir puikiai uždarė visus penkis taikinius "gulomis", tapdamas lenktynių lyderiu! Lietuvio pavardė puikavosi pirmoje eilutėje, virš konkurentų, įskaitant Martiną Fourcadą!
Kaukėnas ir antrame rate išvystė tinkamą greitį, ir šaudyme ''stovint'' atrodė labai oriai — suklydo tik vieną kartą. Ir tik baigiamojoje kilpoje Lietuvos biatlonininkas prarado poziciją.
Tačiau, visų pirma, Tomas parodė geriausią sezono rezultatą Lietuvos rinktinėje — 31-oji vieta, dešimt taškų į Pasaulio taurės įskaitą. Ir tai pagrindiniame sezono starte!
Antra, Kaukėnas aplenkė, pavyzdžiui, visus varžovus iš Baltarusijos ir Latvijos — iš tų šalių, kurių treneriai kviečiami į Lietuvą. Kalbant apie asmenybes, tai, sąlyginai, Tomo užnugaryje pasiliko tokie meistrai, kaip norvegas Svendsen, vokietis Lesser, čekas Slesingr, prancūzas Maya.
Trečia, Kaukėno paaiškinimai, kodėl jam neužteko jėgų visiems 10 kilometrų, objektyvūs ir gerai suprantami.
Liga sutrukdė treniruotis
- Puikios lenktynės, Tomai!
— Iš esmės, aš esu labai patenkintas tuo, kaip susilkostė sprintas. Ypač šaudymas. Ugnies linijoje pasirodžiau gerai. Na ir apie slydimą kalbėsiu vien komplimentus. Mūsų komanda maža ir vyriausiasis treneris Aasmae nepasididžiuoja būti dar ir "patarnautoju", bet slidės puikiai pritaikytos prie sąlygų, kuriomis šeštadienį vyko varžybos. Labai geras slydimas nuolydžiais, ir laikymasis įkalnėse.
- Jei dar ne klaida antroje ugnies linijoje…
— Tada galėčiau užimti vietą antrojo dešimtuko viduryje. Bet tariamoji nuosaka netinkama analizuojant biatlono rezultatus. Ir reikia prisipažinti: šaudymas stovint visada sekėsi prasčiau, nei ''gulomis''. Daug dirbame su treneriais, ieškome šios problemos šaknų, tačiau iki šiol ši didelė problema nėra išspręsta. Manau, kad reikalas slypi tam tikruose techniniuose ypatumuose, galbūt parengime, galbūt kažkur dar.
- Tikrai ne psichologija?
— Visiškai. Pavyzdžiui, šiandien buvau ramus, jokio nervinio drebulio nuo sėkmingo sprinto pradžios nepatyriau.
- Hochfilcene labai savotiškas požiūris į šaudymą — į įkalnę. Daugelis dūsta, o tada klaidos daromos viena po kitos.
— Toks ypatumas yra, bet man asmeniškai tai nekelia sunkumų. Aš taip matau reljefo situaciją: prieš ugnies liniją, tiesą sakant, mažai kalniukų, tačiau prieš ją — ilgas nusileidimas, kuriame galima pakvėpuoti, atsipalaiduoti ir pasiruošti tiksliam šaudymui. Jokių ypatingų sunkumų nematau.
- Lietuvos rinktinė prieš atvykdama į Hochfilceną treniravosi Italijos Ridnau mieste. O ten priėjimas prie šaudyklos taip pat pakyloje, todėl buvo galimybė modeliuoti pasaulio čempionato lenktynes.
— Lyg ir taip, bet sportinių pratybų metu aš sirgau. Trys treniruočių dienos, o vėliau ― peršalimo simptomai, kurie neleido dirbti. Taigi, aš tiesiog "sėdėjau" kalnuose, kad atnaujinčiau pasiruošimą lenktynėms jau atvykus į Hochfilceną. Dar trys treniruočių dienos, o tada — startas.
- Taip galima paaiškinti tai, kad paskutinis ratas nebuvo itin sėkmingas?
— Žinoma. Liga ir pauzė treniruotėse nepraėjo nepastebimai. Galbūt, kiek pernelyg optimistiškai paskirsčiau savo jėgas ratuose, persistengiau su greičiu pirmojo sunkiausio ir ilgiausio pakilimo Hochfilcene šturmo metu.
- Grįžkime prie šaudymo. Dabar Lietuvos rinktinėje už šią kryptį atsako jaunas vadovas — Ruslanas Nikitinas. Anksčiau baltarusis Aleksandras Akulevičius. Kaip klostosi jūsų santykiai?
— Pradėsiu nuo Akulevičiaus, nes Baltarusijos treneriai daug nuveikė mane treniruodami.
Visų pirma, patyręs Viktoras Korčiaginas, kuris padėjo tikrą Lietuvos biatlono pagrindą. Jis sukūrė mokymo sistemą, kuri yra naudojama šiuo metu.
Akulevičius — puikus specialistas, ir aš, kaip ir mano kolegos, labai apgailestaujame, kad sveikatos būklė privertė Aleksandrą palikti mus sezono pabaigoje.
Įžymus Olegas Riženkovas šiandien treniruoja jaunius, bet dalija patarimus ir mini konsultacijas suaugusiems sportininkams, kuriuos tikrai vertiname. Profesionalas iš didžiosios raidės.
Nikitinas, kuris pakeitė Akulevičių, jaunesnis už mane, bet jis yra ieškantis žmogaus. Tačiau jis ne tik ieško, bet ir gerina savo įgūdžius. Žinote, yra nusipelniusių trenerių, kurie, tiesa, jau yra "miego" būsenoje. Nikitinas — priešingas polis, kas mus labai džiugina. Tikiuosi, jis padės man susidoroti su šaudymu "stovint".
Žaidimas gaudynių
Sekmadienį į persekiojimo lenktynes be Kaukėno, buvo atrinktas dar vienas Lietuvos biatlonininkas — Vytautas Strolia, kuris sprinte padarė tik vieną klaidą ir užėmė 54-ą vietą, ką irgi galima įvertinti teigiamai.
Tačiau "gaudynėse" vaikinai nesugebėjo aiškiai savęs išreikšti: Kaukėnas baigė — 41-as, o Strolis įsikūrė 56 pozicijoje.
Tačiau priešaky — antra pasaulio čempionato savaitė, kuri prasidės po dviejų dienų pertraukos.
