— Labas vakaras, pone Pranai. Iš kur jūs einate tokios geros nuotaikos?
— Taigi va buvau mūsų partijos padalinyje, atidaviau savo balsą už Gabrielių. Manau, jis garbingas savo didingo senelio įpėdinis, ir kituose Seimo rinkimuose mes su juo ryžtingai ir ilgam pasiglemšime valdžią į savo rankas. Juk Jūs, Sauliau, taip pat mūsų partijos narys? Jau balsavote? Už ką?
— Ne, aš nebalsavau ir neketinu daugiau to daryti! Aš net svarstau apie partijos nario bilieto, kuri gavau vienas iš pirmųjų 1993 metais, grąžinimą. O štai Sąjūdžio bilietą, kurį 1988 metais man įteikė rašytojas Vytautas Petkevičius — teilsisi jis ramybėje! — išsaugosiu kaip mūsų prarastų vilčių į laisvę ir tikrąją demokratijos simbolį. Paskutiniu lašu man tapo jaunesniojo Landsbergio paskyrimas partijos pirmininku prieš du metus. Sakykit, Pranai, už kokius politinius nuopelnus dar visai jaunuolis tapo partijos, kuri iškelia save kaip demokratijos ir žodžio laisvės tvirtovę, lyderiu?! Ar mes mažai turime patyriusiu politikų, kurie jau ne vieną kartą įrodė, kad gali garbingai atstovauti mūsų judėjimui ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje?
— Supraskite, Sauliau, kad iš tikrųjų ne Gabrielius valdo, o pats didingasis Vytautas sugrįžo ir vadovauja partijai, kuri greitu metu galėtų užkliūti už rifų! Tiesiog sveikata neleidžia mūsų patriarchui aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime — atstovauti partijai tarptautinėse delegacijose, važinėti po visą Lietuvą ir susitikinėti su rinkėjais… Todėl ir reikalingas jaunas ir energingas jaunuolis, kuris visiems pateiks patriarcho mintis be jokių interpretacijų. O kas, jei ne anūkas, sugebės tai tinkamai padaryti?! Mūsų laikais net artimiausia aplinka negalima pasikliauti.
— Pavojinga, jeigu tavo sąžinė nešvari ir tavo argumentai neįtikinami. O jeigu tu atviras ir galvoji apie ateitį, o ne apie savo asmenines ambicijas ir pasiturėjimą, tuomet ir savo partijos kolegų bijoti nereikės.
— Tai Jūs, Sauliau, netikite mūsų dvasinio lyderio — Vytauto Landsbergio — kilniais ketinimais ir įžvalgumu?
— Atleiskite, Pranai, bet jau nebetikiu!.. Viso gero. Iki pasimatymo.
