VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Kodėl Baltijos šalių politikai pradėjo diskutuoti apie savo šalių priskyrimą prie Šiaurės Europos, ar ES ir toliau finansuos Baltijos valstybes, ar gali Lietuva skirti biudžeto lėšas kam nors kitam, išskyrus gynybą?— į šiuos ir kitus klausimus Sputnik Lietuva atsakė Sisteminės analizės ir prognozavimo centro prezidentas Rostislavas Iščenko.
- Sausio pradžioje Estijos ir Latvijos politikai pareiškė, kad Jungtinių Tautų Organizacija (JT) neva priskyrė Baltijos šalis prie Šiaurės Europos. Tuo tarpu Lietuva, Latvija ir Estija priskirtos prie šio regiono dar nuo 1991 metų, tik įstojus į JT. Jūsų nuomone, kodėl būtent dabar ši tema tapo aktuali?
— Manau, kalba eina apie nuomonės dėl vieno ar kito regiono formalaus "prestižinio įvaizdžio". Eurocentristo požiūriu, Vakarų Europa visuomet buvo "labiau europinė" nei Rytų Europa. Tuo pat metu Šiaurės Europa šiuolaikiniu požiūriu yra klasikiniai Vakarai, o Rytų Europa — tiesiog buvusios TSRS valstybės. Nors Lietuva ir Latvija visuomet buvo artimesnės Lenkijai ir Rusijai, ir tik Estija jautė potraukį Suomijai (Šiaurės Europa).
- Pagal naująją ES finansų politiką, 2020 metais Briuselis gali gerokai apriboti teikiamą paramą Baltijos šalims. Kas šiuo atveju gali laukti Lietuvos? Ar realu, kad šiuolaikinėmis ekonominėmis sąlygomis Baltijos valstybės galės išgyventi tik iš savo investicijų, o ne ES subsidijų?
— ES šiuo metu yra gilioje krizėje. Ir išeiti iš šios krizės tik savo vidinių resursų dėka neįmanoma. Tarp kita ko, tai reiškia, kad ES ne tik neturi (ir ateityje neturės) lėšų politiškai motyvuotoms ivesticijoms, bet ir reikės pritraukti dar daugiau išorinių resursų. Todėl Lietuva neturi laukti kokių nors ES investicijų. Šalies laukia depresija ir depopuliacija. Dar daugiau, ES reformos metu (jeigu tokia įvyks) Bendrija gali bandyti atsikratyti balasto — daugumos Rytų Europos šalių, galimai net Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos.
- Lietuva ketina 2018 metais padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, o 2020 metais — net iki 2,5%. Tuo pat metu šalis jau perka brangią karinę techniką, pavyzdžiui, įsigijo iš Norvegijos NASAMS raketas už daugiau nei 100 milijonų eurų. Iš vienos pusės, Vyriausybė teisina tokias išlaidas, nes "Lietuva turi priešų". Iš kitos — šalis pateko į finansinius spąstus. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius beveik pripažino, kad Trampo kritika dėl kai kurių šalių nenoro didinti išlaidas gynybai pagrįsta. Ar toks politinis žaidimas pasiteisins? Ir, svarbiausia, ar šalies ekonomika atlaikys tokias karines išlaidas?
— Taip siekima kaip nors išlakyti savo svarbą. Siekiama išsaugoti savo įtakingumą ES JAV palaikymo sąskaita. Lietuva tiesiog daugiau neturi ko pasiūlyti savo partneriams. Kaip visi žino, JAV ketina perduoti ES NATO išlaikymo naštą. Savo veiksmais Lietuva ketina palaikyti JAV poziciją, nes nori turėti galimybę pasikliauti atsakomąja malonybe.
Galų gale, o ką belieka daryti šiandienos Lietuvos valdžiai? Savo rusofobijos politika valdžia nepaliko sau kitų protingų sprendimų, kaip leisti biudžeto lėšas, išskyrus gynybai. Adekvatesnis požiūris įmanomas tik pagerinus santykius su Rusija (Lietuvos iniciatyva, nes Maskva ir taip gerai jaučiasi). Bet tokiems sprendimams būtina pilna Lietuvos politinio elito rotacija.
- Kaip jūs manote, ar lietuviai gerai supranta vakar Seime ratifikuoto susitarimo dėl JAV karių statuso pasekmes?
— Eksteritoriškumas (diplomatinių atstovų teisė kitos šalies teritorijoje klausyti tik savo šalies įstatymo — Sputnik) yra tradicinis JAV reikalavimas, dislokuojant savo karinius padalinius užsienyje. Jeigu Lietuva nori savo teritorijoje turėti JAV karinius padalinius, reikia sutikti su jų reikalavimais — nuo šito nepabėgsi.
Juk tai ne JAV prašo Vilniaus priimti jų tankus. Lietuva kelis metus iš eilės kartojo, kad nesijaučia saugiai be JAV karių.
