VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Tarp NATO narių tik Estija ir Graikija pasekė JAV pavyzdžiu 2016-aisiais, padidinusios nacionalinės gynybos išlaidas iki Šiaurės Atlanto aljanso reikalaujamų 2% BVP lygio, praneša RIA Novosti, su nuoroda į europietiško laikraščio "Politico" elektroninę versiją.
NATO teigia, kad be šių šalių gynybos išlaidas jau padidino dar dvi Aljanso narės — Didžioji Britanija ir Lenkija.
"NATO skaičiavimais, viso labo keturios šalys — Didžioji Britanija, Lenkija, Graikija ir Estija —prisijungė prie JAV, siekdamos dviejų procentų dydžio BVP gynybai 2016-aisias. Tačiau nauja nepriklausoma (ekspertų — Sputnik) ataskaita numato, kad tik Estija ir Graikija pasiekė šią ribą", — rašo "Politico".
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas gynybos ministrų susitikimo išvakarėse pareiškė, kad Europos valstybės-NATO narės ir Kanada 2016-aisiais padidino gynybos išlaidas 3,8% — iki 10 milijardų dolerių. Anot Stoltenbergo, penki NATO nariai (įskaitant JAV — Sputnik) pasiekė reikiamą lygį. Latvija, Lietuva ir Rumunija siekia šio rezultato.
Lietuvos planai
Baltijos šalių vadovų susitikimo Rygoje metu prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisakė už gynybos biudžeto didinimą.
Susitikimo metu šalies vadovė pabrėžė, kad "Rusijos keliama konvencinė ir nekonvencinė grėsmė" verčia ne tik stiprinti NATO gynybą ir atgrasymą, bet ir pačią Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat remia siūlymą Lietuvai didinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,5% bendrojo vidaus produkto 2020-aisiais.
2012 metais, pasirašydamos susitarimą, partijos sutarė kasmet didinti krašto apsaugos finansavimą, kad jis ilgainiui sudarytų 2% BVP. Dabartinė Vyriausybė įsipareigojo 2% BVP pasiekti 2018 metais.
Šiemet išlaidos gynybai Lietuvoje siekia 1,8% BVP. Praeitais metais gynybai valstybė skirė 575 milijonų eurų, tai sudarė 1,48% BVP. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kitais metais gynybos biudžetas sieks 725 milijonus eurų (1,77% BVP).
