Trys priežastys, dėl kurių Lietuva nepatenkinta pratybomis "Vakarai-2017"

© Фото: LK Sausumos PajėgosПрезидент Литвы Даля Грибаускайте и солдаты литовской армии во время учений "Железный волк-2016"
Президент Литвы Даля Грибаускайте и солдаты литовской армии во время учений Железный волк-2016 - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Kariuomenės vadovas prisijungė prie diskusijos apie suplanuotas bendras Rusijos ir Baltarusijos pratybas. Savo vertinime jis nėra toks kategoriškas kaip šalies prezidentė arba Valstybės saugumo departamento direktorius

VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Rusija ir Baltarusija šių metų rugsėjį planuoja atlikti bendras karines pratybas "Vakarai-2017". Jos sukėlė aštrią Lietuvos valdžios institucijų kritiką. Sputnik Lietuva įvardija tris šio nepasitenkinimo priežastis.

Pirmoji priežastis: vyksta pasirengimas karui

Lietuvos vadovybė susirūpinusi "karinės agresijos iš Rytų augimu" ― apie tai dažnai kalba visais lygmenimis.

"Matome, kad grėsmių yra įvairių, jos auga, ir mes su nerimu laukiame pratybų "Vakarai-2017", kurių metu susitelks daug agresyvių pajėgų, vyks demonstratyvus pasiruošimas karui su Vakarais", — žurnalistams pasakė Grybauskaitė Baltijos šalių vadovų susitikime.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis pareiškė, kad šios pratybos taps pagrindiniu iššūkiu nacionaliniam saugumui.

"Mes iš viešosios erdvės turime duomenų ir apie užsakytus vagonus, ir karių dislokavimą, pateikiamus skaičius. ― Mastai ir pati kryptis kelia nerimą, nes visada tas "Vakarai" yra didelis klausimas. Šiais metais mes turime stebėti, į kurią pusę viskas krypsta", — pasakė Jauniškis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Antroji priežastis: "trūksta skaidrumo"

Lietuva, kuri nuo 2004 metų yra NATO narė, atidžiai stebi karinės įrangos judėjimą kaimyninėse šalyse bei karines pratybas netoli savo sienų.

Buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Oleka, komentuodamas mokymus "Vakarai-2013", pareiškė, kad jiems "trūksta skaidrumo". Lietuva tikisi, kad Rusija ateityje iš anksto teiks informacijos apie dalyvaujančių karių skaičių ir pratybų scenarijų, pranešė Olekas 2013-aisiais.

Savo nuomonę apie šių metų Rusijos ir Baltarusijos pratybas — "Vakarai-2017" — taip pat išsakė kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Savo pareiškime jis nebuvo toks kategoriškas kaip valstybės vadovė.

"Taip, dėl savo masto ir galimų scenarijų šios pratybos iš Lietuvos karių ir žvalgybos specialistų pareikalaus didesnio nei įprastai budrumo ir akylumo, tačiau visuomenei dėl jų iš anksto baimintis tikrai nėra reikalo", — parašė Žukas asmeninėje Facebook paskyroje.

Trečioji priežastis: svetimos pratybos užgožė savąsias

Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų bendros strateginės pratybos "Vakarai-2017" įvyks 2017 metų rugsėjį.

Būtent šiuo laiku, anot kariuomenės vado, pati Lietuva planuoja nemažai įvairaus lygmens kasmetinių nacionalinių ir tarptautinių karinių pratybų.

"Rugsėjo-spalio mėnesiais Lietuvoje intensyviai treniruosis ir mūsų kaimynai bei partneriai iš Skandinavijos", — pranešė Žukas.

Lietuvoje dažnai vyksta tarptautinės karinės pratybos. 

Nuo lapkričio 20 iki gruodžio 2 dienos Lietuvoje jau trečią kartą vyko tarptautinės pratybos "Iron Sword-2016" ("Geležinis kardas-2016"). Jose dalyvavo apie keturis tūkstančius sąjungininkų pajėgų karių iš vienuolikos NATO šalių.

Армейские учения Железный волк 2016 - Sputnik Lietuva
Ar Rusija kelia karinę grėsmę NATO

Ankstesnės bendros Rusijos ir Baltarusijos pratybos vyko prieš ketverius metus, rugsėjo 20-26 dienomis.

Dar vienose pratybose — "Geležinis Vilkas-2016" — treniravosi daugiau nei penki tūkstančiai karių iš septynių NATO šalių. Šios pratybos — tarptautinių pratybų "Kardo kirtis" ("Saber Strike") dalis. Jos vyko nuo gegužės 27 iki birželio 23 dienos; dalyvavo apie dešimt tūkstančių karių iš 13 NATO ir partnerių šalių.

Pabrėžtina, kad pratybos "Geležinis Vilkas-2016" vyko Generolo Silvestro Žukausko poligone, esančiame Švenčionių rajone, netoli Baltarusijos.

Kaip teigia Rusijos vadovybė, būtent Šiaurės Atlanto aljanso karinių pajėgų stiprinimas Baltijos šalyse verčia imtis atsakomųjų priemonių.

"Kol kas mes vėl, kaip tai buvo Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, nematome teigiamos atsakomosios reakcijos. Priešingai, NATO didina savo agresyvią retoriką ir stiprina savo agresyvius veiksmus netoli mūsų sienos. Tokiomis sąlygomis mes privalome atkreipti ypatingą dėmesį į problemų, susijusių su mūsų šalies gynybiniu pajėgumu, sprendimą", — pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas Valstybės Dūmoje 2016-ųjų birželio 22 dieną.

Naujienų srautas
0