VILNIUS, vasario 19 — Sputnik. NATO vadovai diskutuoja dėl Lietuvs policijos gautų laiškų, kuriuose nežinomieji pranešė, kad Vokietijos kariai išprievartavo nepilnametę, praneša RIA Novosti su nuoroda į agentūrą "Reuters".
Dėl ko kilo sąmyšis
Trečiadienį žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Lietuvos policijos departamentas gavo elektroninius laiškus, kuriuose buvo rašoma apie tai, kad penkiolikmetę mergaitę išprievartavo Vokietijos kariai. Policija nepatvirtino šios informacijos.
NATO ieško kaltininkų
NATO karinio komiteto pirmininkas Petras Pavelas padarė prielaidą, kad Rusija galėjo "išplatinti dezinformaciją" apie Vokietijos karius. Tačiau Pavelas nepabrėžė, kas konkrečiai galėtų prisidėti prie tokių veiksmų.
Anot Pavelo, istorija apie išprievartavimą nebuvo patvirtinta faktais. Jis mano, kad pranešimas buvo išplatintas, siekiant pakenkti NATO karinių padalinių dislokavimo Rytų Europoje palaikymui.
"Rusija nepatenkinta NATO karinių padalinių dislokavimu šalia jos sienų, todėl ji, galimai, pasinaudos propaganda ir pasistengs paveikti visuomenės nuomonę", — sakė Pavelas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Aljansas turi atsakomųjų priemonių prieš "Rusijos dezinformaciją".
NATO netiki
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad netiki lietuvės "išprievartavimo" istorija.
"Mes matome kelis mėginimus išplatinti dezinformaciją ir melagingas naujienas ", — sakė Stoltenbergas žurnalistams Briuselyje.
Jis mano, akd NATO turi pasipriešinti propagandai, nukreiptai prieš Aljansą.
Lietuva pritaria
Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis palaikė Stoltenbergo teiginius. Ministro nuomone, pagrindinis tokių laiškų tikslas — žmonių gąsdinimas.
"Provokacijų gali būti ir daugiau dėl Aljanso rytinių sienų sustiprinimo", — sakė Karoblis.
Laukiamas pastiprinimas
Lietuvos karašto apsaugos ministerija pranešė, kad vasario pradžioje į šalį atvyks apie 100 karinės tehnikos vienetų ir virš 450 Vokietijos mechanizuoto sausumos bataliono karių, kurie yra tarptautinio NATO bataliono dalis.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuojama NATO viršūnių susitikime pernai liepą Varšuvoje priimtu sprendimu, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos aktyvius veiksmus Ukrainoje. Tokios kovinės grupės, siekiant stiprinti sąjungininkų buvimą rytiniame aljanso flange, nuo metų pradžios dislokuojamos ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.
2017 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje karius taip pat skiria Belgija, Nyderlandai, Norvegija ir Liuksemburgas. 2018 metais — Kroatija ir Prancūzija. Iš viso kovinėje grupėje bus apie 1 200 karių. Pirmieji NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai į Lietuvą jau atvyko šių metų sausio pabaigoje, likę suvažiuos iki šių metų vasaros.
