VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Miškų urėdijose dirbančių buhalterinės tarnybos darbuotojų skaičius — tai tik vienas iš iškalbingų faktų, iliustruojančių valstybinių miškų ūkio valdymo problemas, teigia aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Norbutas pareiškė, kad vargu, ar esama Lietuvoje tokių akivaizdžių pavyzdžių, kai dubliuojant ir leidžiant veikti 42 vienodas funkcijas turintiems juridiniams asmenis būtų taip neracionaliai naudojamos valstybės lėšos.
"Tačiau dabartinė tvarka, atrodo, tenkina nemažą dalį suinteresuotų asmenų, kurie visomis priemonėmis bando stabdyti Aplinkos ministerijos siekius keisti padėtį ir įsteigti valstybinę įmonę "Lietuvos valstybiniai miškai", — pareiškė Norbutas.
Dabartinė sistema sukuria sąlygas tuos pačius darbus atliekantiems žmonėms mokėti skirtingus, kone iki dviejų kartų besiskiriančius pareiginius atlyginimus. Ne kas kita, o būtent atskirų įmonių egzistavimas užtikrina, kad šie disbalansai išliktų. Ydingą sistemą būtų galima lengvai pertvarkyti. Vienoje valstybinėje įmonėje nebeliktų galimybės darbuotojų vertinti skirtingai, todėl jų atlyginimai suvienodėtų.
"Atsisakius perteklinių etatų administracijose, taptų įmanoma kelti atlygį miškuose tiesiogiai dirbantiems specialistams, nuo kurių ir priklauso Lietuvos miškų tvarumas ir ateitis", — sakoma Norbuto pranešime.
Viceministro teigimu, atlyginimų kėlimas, ypač regionuose dirbantiems žmonėms, yra būtinas. Tačiau dėl lėšų stygiaus nemažoje dalyje miškų urėdijų tai buvo vis atidedama.
Vienos įmonės kontrolė būtų daug paprastesnė — būtų matomas visas vaizdas, ir tai leistų lėšas naudoti ten, kur labiausiai reikia, o kartu sutaupyti ten, kur jų leisti nebūtina, įsitikinęs Norbutas.
Skaičiuojama, kad vien centralizavus bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet galima būtų sutaupyti apie 10 milijonų eurų įmonės lėšų ir iki trijų milijonų eurų iš valstybės biudžeto.
Veikiant vienai įmonei netektų kalbėti nei apie 156 buhalterius, nei virš keturiasdešimt skirtingų interneto svetainių, nei skaičiuoti, kiek buhalterinių ir atskirų kompiuterinių programų yra nuperkama bei kiek kasmet kainuoja jų išlaikymas, nei konstatuoti miškų ūkio technikos prastovas dėl per smulkių ją naudojančių ūkinių vienetų.
Miškų ūkis turi būti skaidrus
Anksčiau Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Navickas siūlė reformuoti valstybinį miškų ūkio sektorių ir sukurti vieną įmonę, kuri konsoliduos valstybinių miškų valdymą.
"Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus. Toks yra mūsų pagrindinis tikslas", — sakė Navickas.
Apie tai, kad Lietuvai nereikia 43 miškų urėdijų (įskaitant Generalinę), pareiškė 2016 metų kovą viešiantis Lietuvoje su vizitu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) generalinis direktorius Angelis Gurria (Anchelis Gurija).
Gurija akcentavo, kad valstybinės kompanijos turi būti skaidriai valdomos, mokėti dividendus ir mokesčius, o jų valdybos nariai turi būti skaidriai skiriami į šias pareigas.
Šiuo metu Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir 42 valstybės įmonės miškų urėdijos valdo visus valstybinius miškus. Iš viso 42-ose Lietuvos urėdijose dirba apie 4 000 darbuotojų, iš kurių — maždaug 1 200 profesionalių miškininkų, tiesiogiai dirbančių miške. Dar 800 specialistų dirba miškų urėdijų administracijose.
