Kovoje už visuomenės blaivumą nauja valdžia prisijungė naudodama senus metodus. Apsiginklavo išbandytu metodu — degtinės, vyno ir alaus kainų didinimu. Be to, deklaruojami kilnūs tikslai. Esą, bus brangesnis alkoholis — mažiau gers, kels riaušes, pažeidinės viešąją tvarką ir sės už vairo išgėrę — pagerės kriminogeninė situacija, piliečių sveikata.
Su tokiais valdininkų samprotavimais, naujausios apklausos duomenimis, sutinka beveik 18% Lietuvos gyventojų. Lietuviai pareiškė, kad rečiau pirks brangius gėrimus — vietoj importinių viskio ir džino šventiniam stalui pirks tradicinę lietuvišką trauktinę ar degtinę. Tiesa, apie siekiamą sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą šioje visuomenės dalyje, sociologai nieko nekalba. Taigi, galime teigti, kad kas šeštas žmogus šalyje po kovo 1-osios ne sumažins išgerto alkoholio kiekį, bet orientuosis ne į gėrimų kokybę, o į kainą.
Vyriausybės valdininkai savaip interpretuoja apklausos rezultatus, džiaugiasi ir sveikina vieni kitus su didžiule pergale kovoje su girtuoklyste. Sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Lina Bušinskaitė-Šriubėnė interviu Lietuvos žiniasklaidai.
Kaip pasikeis mokesčiai 2017 metais >>
Optimistiškai nusiteikusi supažindino su savo boso Aurelijaus Verygos pozicija.
"Labiausiai džiugina tai, kad beveik 20% respondentų mano, jog pirks mažiau alkoholinių gėrimų, kurie brangs didėjant akcizui. Tai išties nemažas skaičius ir kartu laimėjimas — juk beveik penktadalis apklaustųjų planuoja taip elgtis. Na, o jei taip bus ir visos šalies gyventojų mastu, tuomet tikrai bus galima drąsiai sakyti, kad mes žengiame tvirtus žingsnius įgyvendindami užsibrėžtus tikslus dėl alkoholio vartojimo mažinimo. O tame, kad beveik 47% apklaustųjų teigia, jog elgsis kaip iki šiol bei pirks alkoholio tiek, kiek pirkę, nematome dramatizmo, nes tikime, kad ilgainiui šis procentas sumažės ir tų žmonių gretos papildys tas, kurie teigia, jog pirks ir vartos mažiau", — pasakė Bušinskaitė-Šriubėnė.
Savo komentare ministro atstovė spaudai nepaminėjo dar vienos žmonių grupės (15%), kuri apklausos metu pareiškė, kad jei valstybė nors šiek tiek padidins alkoholio kainą, jie iš karto atsisakys pildyti valstybės iždą, ir pradės didinti nelegalių alkoholinių gėrimų gamintojų turtus. Apie jokį alkoholio vartojimo mažinimą tarp šių piliečių nekalbama.
Šios dvi respondentų kategorijos, kurios kartu sudaro trečdalį Lietuvos gyventojų atvirai sako, kad "gėrė, geria ir gers", nepaisant akcizų didėjimo.
Laukti papildomų pajamų į biudžetą iš šių gyventojų Vyriausybei neverta. Tikėtis reikia tik 47% gyventojų, kurie pareiškė, kad akcizų didėjimas niekaip nepaveiks jų įpročių ir degtines, vyno ir alaus vartojimo reguliarumo, samoningumo. O šeimos biudžetas jau kaip nors atlaikys tokius nuostolius. Juk reikia padėti Vyriausybei rinkti mokesčius, kurie po to bus skirti ne tik pensijoms ir biudžetininkų algoms, bet ir užkuriuos bus įgijamos patrankos ir ginkluotė, o tai reiškia ― valstybės saugumui.
Ir tame Vyriausybei padės ne tik alkoholio akcizų didinimas, bet ir visos alkoholio pardavimo sistemos sunaikinimas.
Valdančiųjų nuomone, visas alkoholio rinkos pajamas reikia iš "privatininkų" rankų perduoti valstybės kontrolei, visų alkoholinių gėrimų pardavimą vykdyti tik specialiose parduotuvėse ir ribotuparos laiku. Paskutinės apklausos dėka Vyriausybė zonduoja dirvą šio plataus masto plano realizacijai. Jam jau pritaria beveik 43% gyventojų, o neigiamai vertina 51% Lietuvos gyventojų.
Kai šie apklausos skaičiai susikeis vietomis, galima bus drąsiai kalbėti apie naują Vyriausybės pergalę prieš girtuokliavimą ir gebėjimą padidinti išlaidas gynybai iki 3% BVP.
