Primenama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnis (13 skyrius) skelbia: "Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių".
De-fakto užsienio kariniai padaliniai Lietuvoje atsirado dar prieš 13 metų. 2004 metų kovo 29 dieną 16:46 valandą aviacijos bazėje Zonkiai nusileido pirmieji Belgijos oro pajėgų naikintuvai F-16. Po dviejų valandų prie jų prisijungė dar du naikintuvai. Šiandien Lietuva oficialiai yra NATO narė, o buvusi Sovietų Sąjungos aviacijos bazė Šiaulių priemiestyje pradėta vadinti NATO baze.
Tuo pat metu Aljanso aviacijos padaliniai Lietuvos teritorijoje buvo dislokuojami rotacijos būdu — šitaip pavyko Lietuvos Konstituciją palikti nepaliečiamą.
2004 metais Lietuva — tai šalis su daugiau kaip 3,5 milijono gyventojų. Lietuva turėjo 13,5 tūkstančių pėstininkų kariuomenę ir gynybai išleisdavo 0,97% bendro vidaus produkto (BVP). Dar iki oficialaus Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto Aljanso šalis aktyviai dalyvavo NATO taikdarystės misijose. 1994 metais Lietuva dalyvavo operacijose Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, o nuo 2002 metų — Afganistane.
Be to, Lietuvos karininkai ir civiliai dalyvavo NATO operacijose Irake ir Kosove.
Po Ukrainos situacijos paaštrėjimo Lietuva pirmoji paskelbė apie Rusijos karinę grėsmę Baltijos šalims. Vilnius ragino pastiprinti NATO karines pajėgas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, rengti bendras pratybas Baltijos šalių teritorijose, o savo įnašą į regiono gynybos sritį kitais metais padidinti iki 2% BVP.
NATO vadovybė palaikė Lietuvos iniciatyvą, ir jau 2016 metais Baltijos jūros regione buvo surengtos trys nuo "šaltojo karo" laikų didžiausios karinės pratybos — "Baltops-2016", "Saber Strike-2016" ir "Anaconda-2016". Šiose pratybose dalyvavo visos NATO kariuomenės rūšys, o į Lietuvos teritoriją pirmą kartą įžengė JAV kariuomenės šarvuočių ir tankų padaliniai.
Pratybos ir oro policijos misijos Zonkiuose atliekamos rotacijos būdu.
Savo garsiausią pareiškimą Linas Linkevičius paskelbė Amerikoje. Oficialaus vizito metu užsienio reikalų ministras kreipėsi į JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoją Robertą Uorką ir Valstybės sekretoriaus pavaduotoją Tomą Šenoną su prašymu leisti JAV kariniams padaliniams nuolat dislokuotis Lietuvos teritorijoje. Šią informaciją Linkevičius patvirtino BNS agentūrai telefoninių pokalbių metu. Ministro žodžius dabar cituoja nacionalinis Lietuvos radijas ir tarptautinės agentūros.
"Prašome karinių pajėgų dislokavimo mūsų šalyje, ne tik rotacinio, bet ir pastovaus", — iš Vašingtono sakė ministras.
Tuo pat metu Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnį Linkevičius siūlo apeiti labai lengvai.
Amerikos kariniai padaliniai bus nuolat dislokuojami Lietuvos teritorijoje, tačiau bus išdėstyti ne kareivinėse ar poligonuose, kurie juridiškai lieka Lietuvos nuosavybe. Panašią tarpusavio karinio bendradarbiavimo formą tarp JAV ir Lietuvos patvirtino krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė En Hol, pasirašę karinio bendradarbiavimo susitarimą.
Be to, Vilnius dar patvirtino, kad atleis JAV karius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos įstatymą.
Seimas ratifikavo susitarimą dėl JAV karių statuso Lietuvoje >>
Išeina, kad Lietuva savo mokesčių mokėtojų sąskaita išlaikys ir apmokės kareivines, sutvarkys poligonus, kuriais naudosis JAV kariuomenė, nepatirdama jokios teisinės atsakomybės. Ar Amerikos kariai bus rengiami ir gaus atlyginimus Lietuvos pensininkų, mokytojų ir kitų valstybės tarnautojų sąskaita, valdžia kol kas nepatikslino. Anot Linkevičiaus, dėl to, kad Lietuva pasiruošusi aptarti bet kokius JAV karinių padalinių nuolatinio buvimo variantus, nereikia net abejoti.
