— Labas, Mariau. Kodėl šiandien į darbą pėsčiomis atėjai, be mašinos?
— Labas, Andriau. Vakar mano Hondos variklio pakaba sugedo, kai įvažiavau į atidarytą kanalizacijos šulinį. Matyt, kažkoks kolekcionierius renka sovietų epochos eksponatus, kad galėtų parduoti juos aukcione muziejui arba iškilmingai įteikti Druskininkų Grūto parkui. Juk tu žinai, kad ant daugelio senų Vilniaus ketaus šulinių dangčių dar yra užrašas „Lietuvos TSR", o tai jau istorinis raritetas, kuris turi savo kainą. Ir ji didesnė, nei paprasto ketaus dangčio iš metalo laužo krūvos. Dabar įsivaizduok, kiek gali kainuoti sovietinės skulptūros, kurias Vilniaus meras (Remigijus Šimašius — Sputnik) nuėmė nuo Žaliojo tilto! Vien spalvotuojų metalų ten, greičiausiai, ne už vieną tūkstantį eurų.
— Taigi sakė, kad po restauracijos jas vėl grąžins į postamentus…
— Naivus tu, Andriau! Aišku buvo iš pat pradžių, kad šių skulptūrų niekada nagrąžins į seną vietą, ir jos negalės aptemdyti mūsų miesto įvaizdžio. O jeigu tave pradės kankinti nostalgija, galėsi nueiti į Lietuvos meno muziejų ir pasigrožėti jomis. O, gal būt, jas neatlygintinai perduos Grūto parkui. Žaliojo tilto skulptūros labai padailintų pagrindinį įėjimą į šią Sovietų Lietuvos epochos salelę. Aš ten buvau kelis kartus ir galiu pasakyti, kad ponas Malinauskas-vyresnysis (Viliumas Malinauskas — Sputnik) gerą verslo ivesticiją padarė, surinkęs visos Lietuvos sovietinius paminklus. Grūto parke dažnai apsilanko užsieniečiai.
— Sutinku su tavimi, kad Grūtas — ne pati blogiausia vieta, kur galima išsaugoti sovietines skulptūras palikuonims. Juk reikia žinoti ir saugoti savo istoriją, net jeigu šioje istorijoje yra puslapių, kurie šiandienos Lietuvoje ne visiems patinka. Atvirai sakant, šios keturios skulptūros visai neerzino. Aš net turiu kelias vaikystės nuotraukas, kuriose stoviu šalia sovietų karių figūrų. Mano tėvas — buvęs Sovietų armijos karininkas, jis dažnai per šventes atsivesdavo mane prie šių skulptūrų ir darydavo šeimos nuotraukas. Tai ką, dabar šias nuotraukas reikia išmesti? Ai, tiek to, eime dirbti, viršininkas tur būt jau ieško mūsų.
