Kai atvažiuoji į Lenkiją, akys raibsta nuo užsienio maisto produktų parduotuvių pavadinimų: "Carrefour" ir "Auchan" (prancūzai), "Biedronka" (portugalai), "Kaufland" ir "Lidl" (vokiečiai), "Tesco"(britai). Rygoje ir Taline taip pat dominuoja "pašaliečiai": "Rimi" ir "Saastumarket" (švedai), "Supernetto" ir "Prisma" (suomiai), o taip pat "Maxima". Be to paskutinioji — tarp pirmaujančių. Ir ji — lietuviška, kaip ir "Iki", kuri į Latviją atėjo iš Lietuvos.
Kaip belgai tampa lietuviais
Tinklinę prekybą Lietuvoje šiandien pristato "didysis ketvertas". Iš jų du mažmeninkai — "Maxima" ir "Norfa" — visiškai priklauso lietuviškam kapitalui.
Kalbant apie du kitus, tinklas "Iki" įkurtas trijų brolių-belgų, kurie į Lietuvą atvyko 1991 metais išbandyti savo laimės versle. Pirmuosius pinigus čia jie uždirbo išleidę informacinį leidinį anglų kalba "Vilnius In Your Pocket", kuris sėkmingai parduodamas iki šiol. 1992-aisiais broliai atidarė savo pirmąją parduotuvę Lietuvoje. Čia jie ir apsigyveno, sukūrė šeimas ir įkūrė antrą pagal dydį po "Maxima" mažmeninės prekybos tinklą — "Iki". Belgai valdė jį iki 2008 metų, o tada perleido Europos prekybos įmonių aljanso "Coopernic" kontrolei.
Kalbant apie "Rimi", kurį pristato Švedijos "ICA gruppen", svarbu pažymėti, kad jis Lietuvoje pasirodė 1999-2001 metais, nusipirkus lietuvišką tinklą Eko (UAB "Ekovalda"). Iki to laiko tai buvo antras pagal dydį mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje, užimantis 22% rinkos.
Vokiškų verslininkų "kapituliacija"
Visas mažmeninės prekybos "ketvertukas" smarkiai surištas su Lietuva. O štai užsienio įžimybėms "įleisti šaknis "šalyje pasirodė esą labai sunku. Vienintelis, kas sugebėjo prasimušti, tai "Lidl" ("Schwarz Group"). Tačiau jam prireikė 14 metų!
Vokietijos mažmenininkas atvyko į Lietuvą 2002 metais — tada buvo įregistruota jo atstovybė. Buvo paskelbta, kad pirmosios keturios parduotuvės "Lidl" bus atidarytos 2004 metų rudenį.
Tačiau vietoj to, 2006-aisiais "Lidl" paskelbė apie savo "kapituliaciją" ir pradėjo išpardavinėti sklypus, įgytus užstatymui. Tačiau "Lidl" liko Lietuvoje. Keletą metų apie jį nebuvo girdėti, vėliau vėl pasirodė pranešimai, kad mažmenininkas renka žmones darbui. Pirmoji tinklo parduotuvė savo duris Vilniuje atvėrė 2016-aisiais. Statybos vyko greitai, ir iki 2017-ųjų vasario pabaigos Lietuvoje jau veikė 25 "Lidl" parduotuvės. Bet tai visvien lašas Lietuvos tinklinės prekybos jūroje, kur bendras tinklinių parduotuvių skaičius šiai dienai viršija 660.
Ir mes ― ne iš kelmo spirti
Vienas iš savininkų ir tinklo "Maxima" vadovų Ignas Staškevičius pokalbio su šio straipsnio autoriumi metu dar 2000-ųjų viduryje paaiškino, kodėl" Lidl "taip sunku įsikurti Lietuvos rinkoje. Atsakymas paprastas: Lietuvos verslininkams iš pradžių pavyko sukurti tinklus, kurie, daugiausia (70-85%) "grindžiami" vietiniais produktais Ir, antra, savo darbe jie orientuojasi į pažangiausius Vakarų standartus.
Pažymėtina, kad visi keturi startavo būtent 90-aisiais: "Maxima" ir "Iki" — 1992 metais, "Ekovalda" ― 1995, "Norfa" — 1997. Beje, išskyrus atvejus, kai jie dar buvo "Pas Juozapą", "Vikonda", "Spar" ir kiti.
Apie tai, kokia kartelė tada buvo nustatyta, galima kalbėti "Maxima" pavyzdžiu. Ją sukūrė keletas medicinos studentų, kurie sukonstravo trijų lygių tinklą — Minima-Media-Maxima, nustatant kiekvienam lygiui minimalų asortimentą. Be to, šie normatyvai ženkliai viršijo Vakarų Europoje priimtus prekybos lygius.
Lietuviški tinklai pasirūpino ir niša su pigiais produktais — nenuostabu, kad, lankydamiesi lietuviškose parduotuvėse, užsieniečiai lieka nustebinti akcijų gausa. Be to, atsirado specializuotos šio formato parduotuvės.
Lietuvos mažmeninės prekybos jėga tame, kad ji tapo svarbiausia vietos ūkininkų produkcijos vartotoja lgalaikių tiesioginių sutarčių pagrindu. Šios sutartys leidžia prekybininkams "išsukinėti" ūkininkams rankas ir mažinti kainas, apie ką neretai rašo žiniasklaida. Be to, prekybininkai užsitikrino pradinį pranašumą prieš naujus žaidėjus. Ir tuo pačiu metu — stabilią rinką vietiniams gamintojams, dėl ko jie yra pasirengę nusileisti.
Kitas akcentas — didelio masto pusgaminių ir kulinarinių gaminių gamybos organizacija, įskaitant duoną, bandeles, pieno ir mėsos produktus. Pavizdžiui, "Iki" Panevėžyje šiems tikslams atidarė didžiausią Baltijos šalyse cechą.
Jei prie to pridėti estetinį komponentą — aukščiausią dizaino lygį, pradedant nuo pastato išvaizdos ir baigiant firmine personalo apranga, tai daugiau ar mažiau tampa aiški fenomenali Lietuvos prekybos sėkmė, kuriai jau 2000-ųjų pradžioje pavyko išeiti už šalies ribų.
Minus vienas
Praktiką remti vietos gamintojus lietuviai perkėlė į kitas šalis. Taip "Maxima" ne tik "įsišknijo "Latvijoje ir Estijoje, bet ir išėjo į Bulgariją, Rumuniją ir Lenkiją, nusipirkus ten pigių parduotuvių "ALDIK NOVAR" tinklą. Baltijos šalyse "Maxima" tapo galingiausiu tinklu, užtemdžiusi savo Vakarų konkurentus.
Iki šių metų pabaigos "didysis ketvertas", matyt, virs trejetu — pernai gruodį "Rimi" pasirašė susitarimą dėl "Iki" įsigyjimo.
