— Labas, Žygimantai. Darbo diena devintą prasideda, o dabar tik pusė aštuonių. Kur taip skubi?
— Labas rytas, Remigijau! Lekiu ten, kur, matyt, ir tu skubi — į gėlių turgų, tulpių pirkti.
— Atspėjai! Kažkaip nemandagu kovo 8-ąją ateiti į darbą be tulpių. Aš negerbsiu savęs kaip vyro, jeigu savo kolegėms šią dieną ant stalo nepadėsiu po tulpę. Žinai, ką aš manau? Net tie, kas atšaukė šią šventę ir viešai skelbia, kad nešvenčia jos, pasibaigus darbo dienai, grįžta namo su šypsena ir tulpėmis. Kartą, neprisimenu, kuriais tiksliai metais, kovo 8-ąją mačiau besišypčiančią Rasą Juknevičienę (Seimo narė, konservatorė — Sputnik) su tulpių puokštele.
— Darbe, mano padalinyje, taip pat dirba viena buvusi arši komunistė, o dabar arši patriotė, kuri visiems vyrams mūsų darbe kovo pirmosiomis dienomis primena, kad šios šventės nešvenčia. Bet mes su vyrais vis vien kiekvienas po tulpę jai į butelį su vandeniu įmerkiame ir šokoladuką šalia padedame. Ir ką gi tu manai? Ji pietums savo kavą su malonumu išgeria kartu su mūsų šokoladu. O po to dar savaitę keičia vandenį butelyje su puokšte, kad tulpės ne taip greitai nuvystų. Juk, kaip sakoma: "Geras žodis malonus net ir katei".
— Tai tiesa! Valstybės idealogija — tai viena, o geri žmoniški santykiai — visai kas kita. Nes, sveikindami moteris su kovo 8-ąja, mes mažiausiai galvojame apie tai, kad šią šventę sugalvojo kažkokios Klara ir Roza, o vėliau kažkokie bolševikai padarė ją valstybine švente. Ir nors aš savo žmonai gėles ir kitomis metų dienomis dovanoju, tačiau kovo 8-ąja be puokštės ir dovanos namo niekada negrįžtu.
— Gerai, kad priminei! Man šiandien po darbo dar reikia į prekybos centrą užsukti. Noriu žmonai rankinę nupirkti, ji dar sekmadienį nusižiūrėjo, kai mes jai naujus batelius pirkome. Ir dukrai noriu dar prie tulpių jos mėgstamiausių kvepalų nupirkti. Taigi, visus pinigus, kuriuos atidėjau per tris mėnesius, išleisiu savo mylimiausioms moterims.
Štai mes ir atėjome. Gražuole, duok man penkias puokšteles iš trijų tulpių, tris — iš penkių gėlyčių — mamai, uošvei ir viršininkei, ir dar šitą baltų rožių puokštę — mylimai žmonai. Viso gero, Žygimantai, linkėjimai ir sveikinimai tavo žmonai!
