Europos Sąjungos statistikos tarnyba "Eurostat" pateikė eilinę porciją nemalonios Lietuvai informacijos.
Socialiniams savo gyventojų poreikiams valdžia skiria šiek tiek daugiau nei 11% bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau nei Lietuva dėl savo piliečių socialinės apsaugos nerimauja tik Airija (9,6% BVP). Tuo tarpu gyvenimo lygis Airijoje yra daug aukštesnis. Palyginimui: Lietuvoje vidutinis atlyginimas šiek tiek aukštesnis nei 700 eurų, o Airijoje — apie 3 tūkstančius eurų; minimali alga — 380 ir 1460 eurų atitinkamai. Taigi, airiai savimi su tokiais atlyginimais kaip nors pasirūpins, o štai nepasiturintiems lietuviams lieka tik sielvartauti ir skaičiuoti euro monetas savo piniginėse.
Tačiau Lietuvos valdžia iš paskutiniųjų jėgų siekia patekti į NATO narių elito gretas, kur gynybos išlaidos siekia du ar daugiau procentų BVP. Šiuo metu tai tik 5 šalys iš 28. Tai JAV, Graikija, Lenkija, Estija ir Jungtinė Karalystė. Įvykdyti pagrindinį Šiaurės Atlanto aljanso finansinį kriterijų Lietuva ketina jau kitąmet.
Tačiau iš pradžių buvo planuota, kad ši riba bus pasiekta 2020-aisiais. Bet "baisi Rusijos agresijos grėsmė", kuri pakibo, kaip rašo vietos žiniasklaida, virš "Baltijos tigrų", verčia skubėti. Iš Prezidentūros Daukanto aikštėje jau pasigirdo kreipimasis į Vyriausybę susitelkti ir iki 2018-ųjų gynybai skirti ne 2% BVP, o 2,07% ir aplenkti šiuo rodikliu Lenkiją. Pažinkite mūsiškius!
Liko visai nedaug: kur apkarpyti valstybės biudžetą ir kaip jį papildyti, kad NATO viršūnių susitikime išdidžiai pranešti apie pagrindinio Šiaurės Atlanto aljanso standarto įgyvendinimą.
Akcizai, mokesčiai ir baudos — tai trys banginiai, ant kurių, matyt, ketina išplaukti Lietuvos Vyriausybė. Akcizai alkoholiui jau pakelti nuo kovo pirmosios. Dabar audringai svarstomas naujo mokesčio dyzeliniams automobiliams ir progresyvaus mokesčio tiems, kurie gauna bent kiek padoresnį atlyginimą, įvedimas. Apie trečiąją banginį — baudas — valdžia taip pat nepamiršta.
Jau šiais metais visą šalies teritoriją padengs radarai, matuojantys vidutinį automobilių greitį. Greito važiavimo mėgėjai, o tokių Lietuvoje nemažai, turės pakratyti kišenę. Pusantro milijono eurų, reikalingų 25-ių vidutinio važiavimo greičio matavimo ruožų įrengimui, atsipirks greitai, tikisi Vyriausybė.
Patys lietuviai reaguoja į šiuos valdžios planus su dalele ironijos. Savo komentaruose socialiniuose tinkluose ir internetiniuose leidiniuose jie drąsiai reiškia savo mintis.
"Eiliniai paistalai! Vėliau paaiškės, kad daugiau nei pusė (radarų — Sputnik) neveikia. Lyg tai būtų pirmas kartas)))))) Pinigų po šios įrangos priedanga išplauks labai daug", — rašo vienas iš socialinio tinklo vartotojų (autorių rašyba ir skyryba čia ir toliau išsaugota — Sputnik).
Vienas iš vartotojų pažymėjo, kad "seniai žinoma, kad mokesčiai yra didinami, kai ekonominė situacija šalyje blogėja, kai Valstybės iždo išlaidos didėja. Štai kaip atsispindi mūsų piliečių gerbūviui kvaila mūsų valdžios antirusiška politika ir gynybos išlaidų didinimas. Tokia turtinga Vokietija, taip pat turi padidinti savo karinį biudžetą, tačiau ji ginkluotę perka daugiausiai iš savo įmonių ir pinigai lieka šalyje ir toliau dirba jos ekonomikai. Lietuva, didindama savo gynybos užsakymus, ginklus perka užsienyje ir atiduoda savo finansus kitai šaliai".
Analogiškai Lietuvos gyventojai reagavo ir į vyriausybės planus išleisti beveik tris milijonus eurų už 150 perspėjimo sirenų montavimą 50 kilometrų zonoje Astravo AE statyboje.
Baimė prieš galimus incidentus Baltarusijoje statomoje atominėje elektrinėje, kurią Lietuvoje sėja konservatoriai kartu su siaubu prieš "Rusijos karinę grėsmę", vėl materializuosis į skambią monetą. "Aš kažko nesupratau? Sirenos jau yra, jas įjungia patikrinimui kartą per metus, jų priežiūrai skiriami pinigai. Klausimas — tai bus tobulinimas arba jau esamos perspėjimo sistemos dubliavimas? O gal — biudžeto pjaustymas?" — iškelia klausimus vienas iš internetinių leidinių skaitytojų.
O kitas siūlo: "Reikia padaryti kaip Bagdade, tegul naktį Vilniaus gatvėmis vaikšto žmogus su prietaisu ir kas penkias minutes rėkia: "Miegokite ramiai — radiacijos nėra!". Ir pigu, ir lengvai suprantama!!!".
Todėl žinia apie tai, kad Aukštaitijos sostinė greitai išmirs, nuskambėjo labai tyliai.
Per 2016-uosius Panevėžyje pusantro tūkstančio mirusiųjų gyventojų "pakeitė" tik 998 kūdikiai. Ir, jei iki šiuolaikinės nepriklausomos Lietuvos istorijos Panevėžyje gyveno daugiau nei 126 tūkstančių žmonių (1989-ųjų surašymas), tai pagal naujausią surašymą, įvykusį 2013 metais, Aukštaitijos sostinėje gyvena mažiau nei 98 tūkstančių gyventojų.
Šioje slegiančioje statistikoje neatsižvelgta į darbo migrantus, kurie oficialiai nedeklaruoja savo išvykimo ieškoti skalsaus svaro sterlingo į miglotą Albiono pakrantę ir padoraus darbo užmokesčio Senojoje Europoje.
