Lietuviai vis dažniau keliauja po šalį, arba 11 faktų apie vietinį turizmą

© Photo: DepositphotosНочной Вильнюс
Ночной Вильнюс - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Pagal Lietuvos turizmo departamento atliktus tyrimus, daugybę vietinių turistų sudaro didmiesčių gyventojai, į keliones jie paprastai išsiruošia su šeima, o didžiausią išlaidų dalį skiria maitinimui

VILNIUS, kovo 11 — Sputnik. Atostogas ar keliones savaitgaliais po Lietuvą renkasi ne tik turistai iš kaimyninių užsienio šalių, bet vis dažniau ir patys lietuviai, praneša Valstybinis turizmo departamentas (VTD).

Vietinių turistų, tai yra po savą kraštą keliaujančių Lietuvos gyventojų, skaičius augo jau septintus metus iš eilės.

Pasitinkant Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, VTD pateikia 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą. 

1. Lietuvos gyventojai — pusė visos turizmo rinkos 

Pernai po Lietuvą keliavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo net 1,26 milijono vietinių turistų, kurie šiuo metu sudaro beveik pusę, 45,8%, Lietuvos turizmo rinkos.

2. Vietinio turizmo proveržis

Vietinis turizmas per 2016 metus augo dešimtadaliu — net 10,2%. Šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 116 tūkstančių daugiau Lietuvos gyventojų nei 2015 metais.

3. Daugiausia keliauja miestiečiai

Daugiausiai po Lietuvą keliauja didžiųjų šalies miestų — Vilniaus,  Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių gyventojai.

4. Favoritai — Druskininkai ir Palanga

Palanga ir Druskininkai 2016 metais sulaukė daugiausiai vietinių turistų — Palangą aplankė 220 tūkstančių, Druskininkus — 215 tūkstančių keliautojų.

5. Į kelionę — su šeima 

Vidutiniškai kelionės po Lietuvą metu turistai apgyvendinimo įstaigose praleido tris naktis. VTD duomenimis, į kelionę dažniausiai buvo leidžiamasi su šeima (36%) ar draugais (31%). Kas penktas vietinis turistas po Lietuvą keliavo su antrąja puse (23%).

6. Daugiausia išlaidų — maistui

VTD duomenimis, trečdalis apklaustų vietinių turistų nurodė, kad vidutinės jų išlaidos vienos kelionės po Lietuvą metu siekė nuo 150 iki 300 eurų. Apie 60% šių išlaidų turistai skyrė maistui.

7. Beveik pusė vietinių turistų rinkosi kurortus

Lietuvos kurortai (Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa) kartu su kurortinėmis teritorijomis (Anykščiai, Trakai, Zarasai ir Ignalina) sudaro beveik pusę (49,3%) Lietuvos vietinio turizmo rinkos. Tai yra vienu procentu daugiau nei 2015 metais.

8. Augantis Kaunas

Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų srautai sparčiausiai augo Kaune (+19,4%), antroje vietoje Klaipėda (+10,7%). Vilnius 2016 metais sulaukė daugiausia — 189 tūkstančius vietinių turistų (+6%).

9. Turistų bumas Kretingoje

Vietinių turistų srautai pernai sparčiausiai augo Kretingoje (+251%). 

10. Didžiausios simpatijos — Birštonui

Visi šalies kurortai patenka į populiariausių lietuvių turistinių krypčių dešimtuką. Tarp jų didžiausiu augimu 2016 metais pasižymėjo Birštonas (+21,5%). Druskininkai ir Palanga augo daugiau nei po 10%.

11. Nišinis turizmas vis labiau populiarėja

Viena ryškiausių vietinio turizmo naujovių — nišinis turizmas. Pavyzdžiui, Pamario krašte ketinama sparčiau vystyti ornitologinį turizmą, Kaune didelio susidomėjimo sulaukia filmų turizmas (ekskursijos pagal kino juostą "Emilija iš Laisvės alėjos").

Be to, pagreitį visoje šalyje įgija gastroturizmas — regionuose organizuojamos teminės degustacijos, gaminimo edukacijos, atgaivinamas žydų, senovės lietuvninkų, dvarininkų ir panašus kulinarinis paveldas.

Naujienų srautas
0