Europa privalo padidinti savo indėlį į NATO gynybos biudžetą — tokie naujosios JAV administracijos reikalavimai. Tai, visų pirma, liečia Vokietiją — labiausiai ekonomiškai išsivysčiusią ir tankiai apgyvendintą Europos Sąjungos valstybę, kuri šiam tikslui skiria apie 1,2% BVP, pažymi apžvalgininkas Dmitrijus Dobrovas "Inosmi" straipsnyje.
Vokietijai įvykdžius šį minimalų įsipareigojimą NATO biudžetas gautų papildomus 30 milijardų eurų per metus, o jei suskaičiuoti visus "skolininkus" Europoje ir Kanadoje — net 100 milijardų. JAV gynybai išleidžia 3,6% BVP, Prancūzija ir Didžioji Britanija — apie 2%.
Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje Angela Merkel patvirtino, kad Vokietija gali didinti savo karinį biudžetą ne daugiau kaip 8% per metus, tad 2% ribą pasieks tik 2024 metais.
Tuo pačiu metu Merkel pripažino, kad Europa negalės užtikrinti savo saugumo be Jungtinių Amerikos Valstijų.
Ryšium su tuo kyla klausimas — ar vokiečių kariuomenė pasiruošusi kovai? Ar gali bundesveras (Vokietijos ginkluotosios pajėgos — Sputnik) tapti pirmaujanču Europos gynybos pajėgų elementu?
Nors Vokietijos karinės pramonės kompleksas yra vienas galingiausių pasaulyje, didelė produkcijos dalis yra eksportuojama, o bundesverui trūksta šiuolaikinės technikos.
Kovos parengties būklėje yra mažiau nei ketvirtadalis sraigtasparnių, mažiau nei pusė karinių lėktuvų (80 iš 198), ketvirtadalis povandeninių valčių, 40% karinio jūrų laivyno laivų ir mažiau nei pusė šarvuočių.
Problemų yra ir karinės aviacijos srityje: rasti rimti trūkumai lėktuve Airbus A400M, kurio parengimui europiečiai išleido 25 milijardų eurų. Jau šiais metais sugedo šios konstrukcijos lėktuvo, kuriuo Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen atvyko į Lietuvą, variklis.
Pagrindinė priežastis yra elementari — nepakanka pinigų pirkti ginkluotę ir užtikrinti jos techninę priežiūrą. Antra priežastis — neefektyvus lėšų panaudojimas, kurių didžiausia dalis išleidžiama ne technikai prižiūrėti, o išlaikyti personalą.
Nors Ursula von der Leyen pažadėjo ištaisyti padėtį, iki šiol niekas nepasikeitė. Pasak informacijos Vakarų spaudoje, Vokietijos greitojo reagavimo būrys, įtrauktas į NATO, negali įvykdyti savo misijos: 40% karių neturi pistoleto, kulkosvaidžio MG3 komplektavimas — 30% nuo nustatytos normos, naktinio matymo įrangos trūkumas — 76%.
Ne paslaptis, kad Europos gynyba NATO beveik visiškai priklauso nuo JAV, nors jungtinės Europos ir JAV BVP maždaug panašūs. Be to, amerikiečiai efektyviau naudoja gynybos išlaidas: Europos kariuomenės turi viena dešimtąją amerikietiškos karinės galios, tačiau jų bendras karinis biudžetas tik dvigubai mažesnis.
Iki šiol Vokietija gynybai skyrė daug mažiau nei Prancūzija, atsižvelgiant į daug didesnį ekonominį ir demografinį potencialą. Bundesvero skaičius — apie 185 tūkstančius žmonių, Prancūzijos kariuomenė — 215 tūkstančių. Vokietijos karinis biudžetas 2016 metais siekė 34 milijardus eurų, Prancūzijos — 32 milijardus.
Kyla klausimas, kaip toli nueis Vokietija persvarstydama savo karinę strategiją. Visuomenė nepritaria militarizacijai. Anot apklausų rezultatų, 58% vokiečių prieš pagalbos suteikimą sąjungininkams, kurie bus užpulti.
Tai tam tikras istorinis paradoksas: iš tiesų, psichologiškai Vakarų vokiečiai smarkiai pasikeitė po Antrojo pasaulinio karo. Neoliberali anglosaksoniška propaganda įkalė jiems į galvas vertybes, kurios niekada buvo "vokiškos", — pacifizmas, daugiakultūriškumas, mažumų teisių neliečiamumas (gėjų ir migrantų), amerikietiškas vartotojiškumas.
Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, Vokietijos transformacija į Europos karinį lyderį yra nelengvas uždavinys, apibendrina ekspertas.
