Tarp Lietuvos gyventojų tapo populiarios kelionės į Lenkiją buities vartojimo prekių įsigyti. Pagal neseniai atliktą apklausą, bent kartą į Lenkiją apsipirkti važiavo daugiau nei ketvirtis Lietuvos gyventojų (26,8%).
Kaip gi taip atsitiko, kad, gyvenant vienoje Europos Sąjungoje, prekės Lenkijoje žymiai pigesnės?
Pagrindinė priežastis yra susijusi su įstojimo į Europos Sąjungą sąlygomis. Lenkija buvo visiškai įsitikinusi, kad bus priimta.
Didelis gyventojų skaičius pagrindinėje Europos kryptyje į Vakarus, svarbūs sausumos ir jūros maršrutai, galinga armija — negalėjo nesudominti Vakarų šalių. Didžiule parama tapo lenkų diaspora Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie dešimt milijonų JAV piliečių turi lenkų šaknis) ir kitose Vakarų šalyse. Tokie žmonės, kaip Zbignevas Bžezinskis arba Jonas Paulius II atstovavo Lenkijos interesus aukščiausiame lygyje.
Lenkijos vyriausybė, būdama visiškai įsitikinusi, kad šalį priims į ES, derėjosi dėl įstojimo sąlygų lėtai, suvokdama ir savo svarbą Vakarams.
Lenkams pavyko išsiderėti puikias sąlygas žemės ūkio subsidijoms, kas leidžia jiems gaminti daug pigesnius maisto produktus, nei kaimynų.
Tuo tarpu Lietuvos valdžia buvo daug sudėtingesnėje situacijoje. Iki pat šio amžiaus pradžios Lietuva nebuvo visiškai įsitikinusi dėl įstojimo į ES — garbingi Vakarų politikai samprotavo tada, kad, gal, neverta priimti į ES mažų Baltijos valstybių.
Skirtingai nei Lenkijos, Lietuvos Vyriausybė negalėjo leisti sau derėtis su ES agresyviai, reikalaudama palankių įstojimo sąlygų. Svarbiausia buvo patekti į Europos Sąjungą. Todėl ir ES subsidijos Lietuvos žemės ūkiui už hektarą buvo du kartus mažesnės, nei Lenkijos ūkininkams. 2010 metais vienam hektarui ariamos žemės Lenkijoje buvo skirta 354,3 dolerių, vienam hektarui Lietuvoje — 171,3 dolerių.
Taip pat svarbus yra rinkos dydis. 38 milijonų žmonių Lenkijoje sudaro reikšmingą rinką produktų tiekėjams, kurie yra pasirengę dempinguoti, siekiant atgauti jos dalį nuo konkurentų. O kam įdomi Lietuvos 2,9 milijono žmonių "apimties" rinka dvidešimt pirmajame amžiuje?
Didelę reikšmę sėkmingam ūkininkavimui, kuris leis nustatyti žemas pagamintų produktų kainas, turi pelninga rinka produkcijos realizacijai tiesiogiai savo pasienyje.
Skirtingai nei Lietuva, Lenkija ją turi. Be to, pelningiausią rinką visoje Europos Sąjungoje — vokiečių.
Vežti maisto produktus į Vokietijos rinką iš Lietuvos per Lenkiją komerciškai nepelninga. Savą pelningą rinką šalia turėjo ir Lietuva. Tai buvo Rusijos Federacija. Tačiau situaciją iš pradžių apsunkino dideli muitai, o vėliau ― 2014-sisiais Rusijos įvestas maisto produktų embargo įvestas dėl Vakarų sankcijų.
Santykinai didelė rinka Lietuvai yra Baltarusija, tačiau Baltarusijos gyventojų skaičius yra beveik devynis kartus mažesnis nei Vokietijos, perkamoji piliečių galia yra daug mažesnė, egzistuoja dideli muitai, be to, Baltarusija pirmauja tarp NVS šalių maisto produktų gamyboje.
Kainoms, nustatytoms lenkiškiems produktams, teigiamą poveikį turi ir PVM — Lenkijoje maisto produktams jis sumažintas iki 5%, o Lietuvoje siekia 21%.
Nenuostabu, kad lietuviai važiuoja į Lenkiją apsipirkti — viskas tam turi įtakos.
