VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Maždaug 490 sovietų laikų paminklų gali būti likviduoti Lenkijoje, praneša RIA Novosti.
Tai įvyks, jei bus priimtos naujos pataisos dekomunizacijos įstatyme, kurias paregnė šalies senatas.
2016-ųjų balandį Lenkijoje įsigaliojo įstatymas dėl dekomunizacijos, kuriame numatyta uždrausti totalitarinių režimų propagandą pastatų, kelių, gatvių, tiltų ir aikščių pavadinimuose. Propaganda suprantama kaip vardų, organizacijų pavadinimų, įvykių ar datų, "simbolizuojančių komunizmą ar kitą totalitarinį režimą", naudojimas.
Pagal senatorių iš valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" parengtas naująsias pataisas, nugriauti gali būti paminklai ir atminimo akmenys, "garbinantyis komunizmą".
Šalies vaivadijų duomenimis, šalyje nustatyta apie 490 tokių paminklų.
Manoma, kad paminklai bus demontuoti po konsultacijų su Nacionalinio atminimo institutu, įstatymas neturės įtakos objektams, pastatytiems kapinėse, ir neišdėstytiems viešai apžvalgai.
Klausimo istorija
Pernai vasarą Lenkijos Respublikos Nacionalinio atminimo instituto iniciatyva maždaug 500 sovietinių paminklų, įskaitant padėkos Raudonajai armijai paminklą, buvo planuojama perkelti iš visų šalies regionų į Borne Sulinovo miestą (Vakarų Pamario vaivadija), tam, kad taptų muziejaus po atviru dangumi eksponatais.
Borne Sulinovo vietos valdžios institucijos tikisi, kad lankytojai džiaugsis matydami senus, dažnai pusiau apgriuvusius paminklus su raudona žvaigždute, o pinigai už bilietus papildys menką vietos biudžetą.
Muziejaus įkūrimo klausimais Lenkija su Rusija nerengė jokių konsultacijų.
Vienas iš Nacionalinio atminimo instituto vadovų Pawelas Ukielskis (Pavelas Ukelskis) pažymėjo, kad "lenkiška viešoji erdvė yra lenkų suvereniteto elementas, nėra jokios būtinybės derinti tokio pobūdžio veiksmus nei su viena iš mūsų kaimynių".
Dabartinės senatorių pataisos — antras bandymas praplėsti įstatymą dėl dekomunizacijos, įtraukiant į objektų, kurių laukia likvidavimas, sąrašą paminklus. Vietos valdžios institucijoms pašalinant sovietinius paminklus buvo pažadėta Varšuvos finansinė parama.
Ankstesnis dokumentas buvo atšauktas iš Seimo, manoma, dėl Ukrainos ir Lietuvos nacionalizmo ginčytinos formuluotės.
Tada senatorius iš partijos "Teisė ir teisingumas" Jerzy Czerwińsk (Eži Červinski) pasiūlė likviduoti taip pat paminklus, šlovinančius "kitą totalitarinį režimą", įskaitant "fašizmą, vokišką nacizmą, ukrainietišką ir lietuvišką nacionalizmą, prūsų, rusų ir vokiečių militarizmą". Ukrainos ir Lietuvos nacionalizmo palyginimas su fašizmu susilaukė kritikos iš Kijevo ir Vilniaus.
