VILNIUS, kovo 22 — Sputnik. Kiekvienais metais, kovo 22 dieną, visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam žmogui.
Pasitinkant Pasaulinę vandens dieną, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė atsako į dažniausiai vartotojų užduodamus klausimus.
Kokia geriamojo vandens situacija Lietuvoje?
Valstybinės geriamojo vandens kontrolės duomenys rodo, kad padėtis viešai tiekiamo geriamojo vandens sektoriuje yra gera, tačiau išlieka kai kurios saugos ir kokybės problemos: padidintas fluoridų, boro kiekis šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, padidintas geležies, kitų indikatorinių rodiklių (mangano, sulfatų, chlorido) kiekis ar drumstumas mažų vandenviečių tiekiamame geriamajame vandenyje.
O kaip šios problemos sprendžiamos?
Surinkta informacija apie šias problemas pateikta savivaldybėms, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Lietuvos savivaldybių asociacijai. Šių įstaigų paprašyta imtis priemonių ir užtikrinti Geriamojo vandens įstatymo nuostatų vykdymą savivaldybių administruojamose teritorijose.
Ar pastebima teigiamų poslinkių?
Galima teigti, kad su kiekvienais metais daugėja atsakingai besitvarkančių vandens tiekėjų. 2016 metais atlikus 1 045 patikrinimus, daugiau kaip 60% nebuvo nustatyta pažeidimų, kai 2014 jų buvo 50, 2015 — 54%.
Be to, VMVT duomenimis, gyventojų, vartojančių geriamąjį vandenį su padidintu fluoridų kiekiu, skaičius sumažėjo daugiau kaip keturis kartus.
Ar tikrinama šachtinių šulinių vandens kokybė ir koks procentas Lietuvos žmonių dar jais naudojasi?
Lietuvoje geriamuoju vandeniu individualiai apsirūpina (dažniausiai iš šachtinių šulinių, negilių gręžinių) apie 30% gyventojų. Gyventojai patys turi rūpintis savo šulinių vandeniu, tinkamai juos prižiūrėti.
2016 valstybinės kontrolės metu buvo ištirti 154 geriamojo vandens mėginiai iš 77 šulinių. Daugelyje jų cheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai neatitiko reikalavimų.
Kas daroma, jei vandens rodikliai neatitinka reikalavimų?
Gyventojams, kurių šulinių vandenyje nustatytas per didelis nitratų, nitritų kiekis, rekomenduota maistui naudoti fasuotą vandenį, įsirengti specialius filtrus, išsigręžti naujus gręžinius ar prisijungti prie viešai tiekiamo geriamojo vandens tinklų.
Ar Lietuvoje vandenį galima gerti tiesiai iš čiaupo?
Lietuvoje gyventojams tiekiamas požeminis, giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinės savybės paprastai yra geros.
Geriant vandenį tiesiai iš čiaupo, o ne fasuotą, taupomi gamtos ištekliai, saugoma aplinka, tačiau reikia atkreipti dėmesį, ar vanduo priimtino skonio, kvapo, spalvos, skaidrus. Kokybiškas vanduo turi būti skaidrus, bespalvis, neturintis specifinio skonio bei kvapo.
Ar Lietuva turi didelius vandens išteklius?
Be abejo, mūsų šalis turtinga vandens ištekliais, bet juos reikia saugoti, tausoti ir neužteršti.
